Eko žibintas

Ne, čia nebus paskutinis įrašas šiemet apie žibintus :P Pagavau kablį, taip sakant :D
Mat kitą savaitę Ronjos darželyje numatoma žibintų šventė.
Oi, apie tai kas mūsų darželiuose vadinama "švente", reiktų atskirai pakalbėt...
Žodžiu, labai sureagavau į auklėtojos pasakymą, kad "trimečiui žibinto tai jau tikrai neduosiu neštis". Po galais, tai kam iš viso tada kviest trimečius į tokias "šventes"? Tai kaip per Velykas margučio negaut, ar per Kalėdas - saldainio. Paskui pasvarsčiau, kad tokie žibintai, kokius liepė turėt (chm chm...) - pirktinius (chm chm...)  geležinius su stikliniais langeliais ar padarytus iš stiklainiuko, gal ir tikrai nelabai saugūs nešiotis mažamečių būryje. Ir ne tiek dėl gaisro baimės, kiek dėl pavojaus pargriūt, sudaužyt, susižeist į stiklą...
Vis viena nesąmonė, burbėjau sau, kaip dabar čia - žibintų šventėj nepatabaluot žibinto... Žinia, jei yra klausimas, ateina ir atsakymas. Šįkart labai greitai per šį nuotaikingą puslapį.
Idėja sena... kaip tetrapakas - pasigaminti nedūžtantį, itin nedegų, nieko nekainuojantį žibintą iš tuščio pieno pakelio. Pamenu, kai pirmą kartą ją išgirdau, mokiausi kažkurioj žemesniojoj mokyklos klasėj, mes dar turėjom televizorių, per kurį ir rodė visą gamybos procesą, na, o pieno tetrapakuose mano gimtajam miestely dar nieks nebuvo matęs... Kažkokie neatmenami laikai :))
Procesas - nuotraukose (ačiū Alx), beveik neverta dar kažką ir aiškinti.

Patarčiau dažyti jau išpjausčius langelius, nes guašas ir išdžiūvęs šiek tiek tepa. Dėžutės piešinį gal net geriau uždengtų akriliniai dažai, jei tik tokių turite. Langelius raižiau pakelio viduje laikydama medinę kaladėlę kaip atramą, gal galima ką ir gudriau sugalvoti. Langelius iš vidaus užklijavus margaspalves tampomo popieriaus "užuolaidas", bus labai gražu... "Pagerinti" pakeliai - tokie, su padarytu užsukamu kakliuku. tinka dar labiau - išeina eko namelis, su kaminuku :)

Kaip pasidaryti žibintą

- šitokius žodžius suvedę į google, žmonės pastarosiomis dienomis itin dažnai atsiduria mano bloge, išduoda puslapio statistika :)

Net pačiai pasidarė įdomu, ką gi galima taip "pagooglinus" rasti. Ogi nieko gero, - dangaus žibintai, panašūs klausimai, ir nė vienos apypadorės pamokėlės, kaip pasidaryti bent primityviausią popierinį žemės žibintą.

Na, pamaniau, reikia užpildyti šią spragą.

Paprastesnio ir greitesnio popierinio žibinto sugalvot neįmanoma. O gražus. Patys pažiūrėkit :)

Žibintui pagaminti jums reikės

• storesnio A3 formato popieriaus lapo
• žirklių ir/arba peiliuko popieriui
• lipalo/klijų
• liniuotės
• kaspinėlio ir arbatinės žvakelės

Lapą perlenkti pusiau, paliekant 1-2cm kraštelį vienoje pusėje; čia bus klijavimo "siūlė".

Tada kiekvieną iš susidariusių pusių dar kartą perlenkti į vidų per pusę.

Teisingai sulanksčius, lapas atrodys taip, - turime būsimas keturias žibinto sieneles ir kraštelį suklijavimui.

Iš A3 formato lapo daromo žibinto viena trumpoji kraštinė bus maždaug 10 cm. 

Kad pavyktų padaryti neskylėtą dugną, lapą per lenkimus ketuiose vietose įkirpsim 5-6 cm.

Tda užlankstom popierių šitaip:

Suklijavus užlenkimus, turėsime žibinto dugną:

Dabar jau būtų galima priešingų sienelių viršuje pradurti skylutes ir įverti kaspinėlius, bet, žibinto tvirtumo dėlei, siūlau padaryti mažą gudrybę: iš popieriaus iškirpti porą dailių apskritimų (ar žvaiždučių, ar kokią kitą tvarkingą formą - nes, žibintui šviečiant, sutvirtinimas matysis), ir prilipinti ten, kur esame numatę tvirtinti rankenėles.

Dabar jau galime suklijuoti dugną ir šoninę siūlę.
Žvakelę taip pat reiktų įtvirtinti dugne - jei žibintas bus nešiojamas, žvakelė judės, vaškas ištirpęs išsilaistys, ir žiburėlis užges. Ją galima priklijuoti tuo pačiu lipalu ar dvipusės lipnios juostelės gabaliuku.
Taip atrodo baigto žibinto vidus. Aš skylutes pradūriau ir kaspinėlį įvėriau adata.

Jei darysite žibintą iš paprasto balto popieriaus, jį labai papuoštų ir pagyvintų viduje įklijuoti karpiniail jei iš kartono - iškarpyti langeliai... Na, bet ką aš čia mokau - Jūsų juk tokia fantazija... :)
Maniškis pagamintas iš akvarelinio popieriaus, ant kurio ir buvo lieta akvarelė, o paskui užtepta aliejaus. Tokiu būdu popierius tapo tarytum "stiklinis". Jei rinksitės tokį variantą, tai turėsite ką veikti dar porą Advento vakarų :)
Na, ir galiausiai... Jei Jums pravertė pamokėlė, ypač, jei pasidarėt ir buvot patenkinti savo žibintu, palikt žinutę - labai pradžiuginsit :)

Dvylikasienis žibintas

pagaliau papuošė ir mano namus. 

Esu didelė natūralaus apšvietimo, natūralios prieblandos (ir natūralios tamsos bei šešėlių :)) mėgėja... Ir dabar, rudenėjant, beveik nebūna vakaro, kad vienam ar kitam kampe, atokesniam nuo smalsių rankelių, neužsižiebčiau kokios žvakės, žibintėlio ar aliejinės lempelės. 

Dodekaedras (o koks žodis :)) įsitaisė koridoriuj ant batų spintelės...

Man jis dar mielas ir tuo, kad primena mokyklą, kurioj dirbau, ir apskritai - visa, kas valdorfiška :), taip pat ir artėjantį šv. Martyną, Valdorfo mokyklose ir darželiuose tradiciškai švenčiamą Žibintų vakaru.
Patingėjau fotografuot, ir savo pamokėlės, kaip tokį gražuolį pasidaryt, nesukūriau. O pati mokiausi iš šios mamytės blogo.
Darbelis nelengvas, ir negreitas, ypač - jei viską nuspręsit daryt "teisingai": lieti akvarelę, paskui tą lapą aliejuoti, ir t.t. Bet rezultatas, mano nuomone, vertas įdėto darbo.
Man sunkiausia buvo nusibraižyti taisyklingą penkiakampį, mat atsispausdinto iš interneto dydis netiko... Išbandžiau net kelis būdus, kaip tai padaryti. Uff, beveik pasidaviau, bet galų gale pavyko. Štai ir prireikė gyvenime geometrijos, bene pirmą kartą tokios GRYNOS geometrijos įgudžių :). Žodžiu, labai valdorfiškas darbelis išėjo, kai reikėjo sujungt ir protą, ir rankų darbą, ir apsišarvuot valia ir kantrybe, ir leist pasireikšt fantazijai... :) Iki šv. Martyno, lapkričio 11, tikiuosi spėt padaryt dar bent porą, kad vakare galėtume išeit pasivaikščiot su mergaitėm,  ir pasidžiaugt jaukiu žiburėlių žybsėjimu...