Rodomi pranešimai su žymėmis eilėraščiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis eilėraščiai. Rodyti visus pranešimus

2011-08-06

Miki, vaikuti brangus

sutemos gaubia laukus,
Rimsta ėriukai garde, tyla bitelės sode.
Mėnuo įkopęs dangun žvelgia pro langą vidun.
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Viskas nutilo pily, skęsta ramiam snauduly,
Niekas nevaikšto čionai, nekrebžda pelės seniai.
Tuščia virtuvėj, rūsy, žmonės sumigo visi.
Nieko, brangus, nebijok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Tu visas džiaugsmas namų, gera čia tau ir ramu,
Šitiek žaislų kambary, šitiek saldainių turi.
Niekas tau jų nepalies, miki, valdove pilies,
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Lietuviškai dainuoja Taja, vokiškai dainuoja Vicky Leandros

Dabar tai - mėgstamiausia didutės lopšinė :) Įkliuvau. Tai ne kokią a-a pupą murmėt, šitą lopšinę sudainuot. Ir apie žodžius reikia galvot, ir apie melodiją. O "dėkot" už tai turiu katinui Findusui :D Jis ir mylimiausias Ro personažas dabar... O gal Petsonas? Bet ir Prilė jai simpatiška, ir karvės... Ką čia daug pripasakosi - reikia tiesiog paskaityt Nelaimingas Petsonas.Sąmyšis darže. Knygelė, kuri neįgrįsta net ir suaugusiam skaityti, net ir... trisdešimt šeštą kartą... :)
O jei jau kalba apie ėjimą miegot... Štai, kokį perliuką neseniai aptikau vienoj knygelėj.



MAŽO BROLIO MIGDYMAS

Ir prie tamsos
Tegu vaikai,
Ir prie nakties
Lai pratinas.

O jei baisu,
Lai mano: tai –
Didžiulis
Juodas katinas.

Kukulas, Valdemaras. Tamsos didžiulis katinas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1988.

2010-10-01

Ruduo.

Jau ilgesio gėlė
Auksiniais lapų tonais žydi,
Kaip paskutinis vasaros sudie
Prieš atsisveikinimą didį.

O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna kaip Dieviškasis Niekas,
Neradusioj kažko širdy
Kaip atminimas lieka.

Dabar kiekvienas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas.

Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai.
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie.

[Šarnelė, 1943.X.2]

Vytautas Mačernis
Po ūkanotu nežinios dangum

2009-12-12

Eilėraščiai...

Išnyko laiko ir erdvės riba,
Širdies pilnybėje tu visas atgyji
Ir visa, ką buvai patyręs vakar,
Šią valandą iš naujo gyveni.

Iš V. Mykolaičio – Putino eil. „Quasi una fantasia“


Vaikyste, žiedlapi pro sniegą,
Paukštele mėlynu pūku...
Naktis gili. Visi jau miega,
O aš tau pasaką seku.

Iš M. Vainilaičio eil „Sodo pasaka“