Mes žydukai Lietuvos

Norim blynų ir kavos,

jeigu blynai nemaišyti,

Prašom pinigus krapštyti!

Kas nežino šitos, populiariausios ant Lietuvos, su polit-korektiškumu nieko bendro neturinčios skanduotės :) 

Bene pirmą kartą mano namuose blynai tvarkingai užmaišyti ir jau kepa čirvinių blynų keptuvėj, kurią mums, mergaitėms, Valentino dieną dovanojo mūsų pragmatiškasis tėtis, labai ačiū jam. 

Pastarąją savaitę išbandžiau net tris receptus, rastus vienam mano mėgstamiausių maisto blogų Tarp vėjo gūsių. Sunku pasakyti, kurie skanesni: vafliai su varške (juos ir dabar kramsnojam), ar jogurtiniai čirviniai, skanūs ir kakaviniai... Iš tiesų, ten tikras vaflių ir blynų rojus, manau, užsukę tikrai kuriuo nors receptu susigundysit. 

Tik vieno dalyko apie blynų kepimą negaliu suprast - kaip, na kaip įmanoma prikept jų KALNĄ ir padaryt įspūdingą nuotrauką?.. Maniškiai dingsta, vos atsidūrę ant lėkštės... 

Pinigėlių irgi jau atsidėjom - išdalinsim didutės taupyklės smulkmę, kad nereiktų rūstint pardavėjų pinigų maišeliu. Tik va, kaži ar pasibels koks būrelis šiemet? Didmiesčiuose ėjimas per žmones toks komplikuotas - visur kodai, spynos, rakinamos laiptinės...

Užgavėnes mėgstu, smagi tai šventė, bet visiškai nevaikiška, ir jų šventimas su mažais vaikais man atrodo, švelniai tariant, pritemptas. Trimečiai, keturmečiai, penkiamečiai... Ką jie išmano apie gamtos ir žmogaus prigimties gaivalus, apie jų priešybes ir kovas, jų siautėjimą, su kuriuo susijusi visa Užgavėnių prasmė ir simbolika?.. Ankstyvoji vaikystė - tai toks švelnus, svajingas, idealistiškas gyvenimo tarpsnis, kai vaikams natūraliai norisi grožio, aiškumo ir nuoširdumo.

Mažyliams, kuriems dar nesuprantamas sarkazmas, neprieinamos juokų juokelių vingrybės, sunku suprast šią šėliojimų šventę, ką jau kalbėt apie baisuokliškas kaukes ir ištepliotus veidus. Jei Kalėdų eglutėje net keli vaikai klykė, pamatę Kalėdų senelį, kokia reakcija turėtų būti į gumbuotas ir išsišiepusias velnių ir raganų fizionomijas?.. Geriausiu atveju mano didutė sutiko būt čigonėle, bet, kai sužinojo, kad neturim čigonėlei aprengt gražios suknelės, visiškai atsisakė persirengt. Priimtinas variantas jai dar pasirodė arklys, bet nesugalvojau jokio greito perrengimo.
Laužas, žinoma, smagu, bet, kai vakar parodžiau vazdo įrašą, kuriame deginama Morė, jai pasidarė baisu... Šį rytą nugirdau gretimos grupės auklėtojos džiūgavimą, kokias moralizavimo galimybes atveria Užgavėnių laužas, girdi, vaikams sakiusi lauže sudeginti savo ydas - ožius, tinginį... Chm, chm...
Mano R. vakar pasakojo su savo auklėtoja nusprendusi deginti sniegą. Na, tebūnie, nors dar turim nenuveiktų "darbų": nepavažinėjom arklio traukiamom rogėm, nepavaikščiojom ant užšalusių ežerų... :) Jei klaustumėt manęs, tai dar negalėčiau nuoširdžiai prisidėt prie choro, šaukiančio žiemai bėgt iš kiemo...

P.S. Straipsnis, apie Užgavėnes, atliepiantis mano mintis :)

Pasiūliui

Ką, vėl trečiadienis, Yarn Along diena.
Man gi per savaitę beveik nebuvo kada megzt.
Miškuose džiaugėmės rudeniu, skaičiau knygas, siuvau lėlytę, šiaip nervavavaus... :) Tai nieko ypatingo neturiu parodyti - vis ta pati šilkinė kepurėlė ant bambukinių virbalų. Dabar ji atrodo štai taip, o po ja - naujausias mano bibliotekėlės papildymas.

Paieškojau internete kokio nors šios knygos aprašymo, ir iš keleto akį užkabino pateiktasis bloge, žaviu lozungu kredo :) "geriaus davatkauti, nekaip blogą vyrą gauti".
Galvojau, su mezgimu šiandien pasispausiu, bet kad laisvu laiku kepiau nuo Jacqui nusižiūrėtą medkirčio tortą (Lumberjack cake)... O kadangi išėjo visai pavykęs,

pasidalinsiu receptu, bent tokia iš mano rašinėjimo čia bus nauda.
Susmulkinti 250g finikų (datulių), sutarkuoti porą obuolių, įmaišyti šaukštelį sodos, viską užpilti 250ml verdančio vandens ir palikti ataušti.
Atskirai iki purumo ištrinti 125g minkšto sviesto su 175g rudojo cukraus, įmušti kiaušinį. Sudėti datulių - obuolių masę, gerai išmaišyti, įberti 150g miltų, žiūpsnį druskos ir maltų gvazdikėlių. Išmaišius sukrėsti į riebalais pateptą ir trupinukais pabarstytą skardą. Kepti apie 40 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Užpilas: ant ištirpdytų 75g sviesto maišant kiek pakepint su 75g cukraus, 60g kokoso drožlių ir 75ml pieno.
Pyragui baigiant kepti, užpilu padengti jo paviršių, ir pakepti dar 25min. Aš kepiau penkiolika - manau, pakako ir to, viršus išėjo baltas, matyt, todėl, kad naudojau baltą cukrų...
Baigus kepti, palikau orkaitėje, kad atvėstų, kitaip sunku nesuniokojus išimti iš formos.
Minkštas, uogieniškas, saldus (kaip du medu :)) pyragas, puikiai tinkantis prie popiečio arbatos...
Thank you, Jacqui :)

Kaip sunaikinti slyvas?

Greitai ir maloniai?

Visų namų šeimininkių draugas google šiandien man padėjo rasti štai tokį atsakymą.

Tikrai labai vykęs ir greitas slyvų pyragas. Kol rašau, orkaitėj kepa jau antras, nes netikėtai sužinojom, kad į svečius užsuks senelis (Alx tėtis), o pirmą, iškeptą ryte, jau suvalgėm. Hm hm, na gerai. Suvalgiau :)

Taigi.

85 g minkšto sviesto, 140 g cukraus, kiaušinį ir stiklinę pieno sumaišiau į vientisą masę, subėriau 225g miltų, sumaišytų su dviem kupinais šaukšteliais kepimo miltelių. Kepimo formą ištepiau sviestu, pabarsčiau manais (džiūvėsėliai kaip tyčia pasibaigę), tešlą išlyginau. Tada vieną prie kitos, lygiom eilutėm, minkštimu į viršų, dėjau ant viršaus slyvų puseles (turiu pilną kiaurasamtį didelių, raudonų, vengriškų slyvaičių, kurių nuo praėjusio penktadienio neprisiruošiau paverst slyvų džemu, užtat dabar jau "dega" sunaudot), viską gan gausiai apibėriau cinamono - cukraus mišiniu, ir pašoviau į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Rytą pyragas iškepė per maždaug keturiasdešimt minučių. Minkštutėlis, kvaputėlis, ir labai labai dailus. Taip ir prisimena mamos mėgiamas posakis, kad genialumas - paprastume :)

Nuskambėjo sodai obuoliais...

- sakė poetas.
Ir mus šiandien pasiekė to skambesio aidas - ačiū, Ingrida :) Puskibiris baltų alyvinių obuoliukų tebespokso vonioj!
O kadangi "kolegių" tinklaraštininkių įrašuose vis pasirodo "I can" - "konservuoju", tai pasiryžau ir aš leistis įtakojama sezono tendencijų, tsakant :D
Niekad nieko nesu konservavus. Esu net savotiška "antikonservuotoja". Nuo vaikytės man šis sezonas šiek tiek... dygus. Apie jį pagalvojus, iškyla lengvo panikos, streso, gobšumo ir pavydo jausmų prisiminimas. Kažkodėl taip.
Apskritai aš žmogus labai vienadienis. Kažkaip priešingas man kaupimas. O kaupimas su konservavimu net labai susijęs: kaupi cukrų, paskui kaupi krepšiuose uogas, kad susidarytų daug daug, paskui kaupi kantrybę virimui ir maišymui, paskui švarini susikaupusius stiklainius... paskui vėl apsišarvuoji kantrybe, nes net kantriai išviręs visą saldų gėrį, jo gi iš karto negausi - teks laukti pūgotos žiemos, kol atsidarysi saldaus stebuklo stiklainėlį.
Žodžiu. Kol štai plepu, už nugaros burbuliuoja ir šliurbsi ant mažos ugnies verdamos obuolių - cukinijų tyrės puodas (aha, retkarčiais pamaišau). Visad būna pirmas kartas, taip juk sako? :D
Ėmiau lygiom dalim cukinijos ir obuoliukų (ir vienų ir kitų nuplautų, nuluptų, pašalintom sėklom), juos susmulkinau kombaino ašmenim, užpyliau pora šimtų gramų cukraus (masės buvo apie 800g), palaikiau porą valandų, kol išsiskyrė sulčių (kol suguldžiau ir užmigdžiau vaikus), ir pavirsiu, kaip liepia receptas, 20min. Jau tuoj laikas.
Stiklainių nekaitinsiu. Ai. :) Išploviau ir paskalavau lašeliu spirito, kaip pamokė mama. Toks va bus pirmas mano konservavimo "blynas" - greitam sunaudojimui. Toliau žiūrėsim. Sau daviau žodį, kad nė vieno Ingridos obuoliuko neprapuldysiu.

Puikūs "brauniai"

kuriuos "ant smūgio" pagaminau seneliui (uošviui) pavaišinti.
Idėja - SouleMama, originalas čia.

Taip ir norisi nusiūsti į kurį nors kulinarinį blogą, kad ne tik papasakotų, o pagaminę dar ir nufotografuotų... :)

141g sviesto
280g cukraus
82g kakavos
1/4a.š. druskos
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
2 dideli šalti kiaušiniai
66g miltų

Sviestą, cukrų, kakavą ir druską sumaišyti karščiui atspariame inde, ir įstačius į puodą su verdančiu vandeniu maišyti, kol gausim vientisą masę, tokią karštą, kad įkištą pirštą norėsis greit traukti lauk. Šiek tiek atvėsinti, kad būtų nebe karšta, o šilta. Įmaišyti vanilės ekstraktą. Po vieną įmušti kiaušinius, kaskart gerai išmaišant. Kai masė bus vientisa ir blizgi, įmaišyti miltus. Maišyti, kol nebesimatys miltų.
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių C, nedidelę skardą iškloti kepimo popierium (aš kepiau silikoninėj formoj, todėl nieko neklojau), supilti masę, ir pašauti apatiniame orkaitės trečdalyje. Krpti 20 - 30 min, kol įkištas masėn degtukas ištrauktas bus sausas.
Išėmus atšaldyti, tada supjaustyti.
Geriau nei šokoladas... :)

Keksai ir spurgos

Rusų užgavėnių proga, o gal atsitiktinai :), šią savaitę sotino mūsų pilvus.
Gaminti vėl įkvėpė Sonatina.
Receptai yra čia:
Bananinis keksas
Varškinės spurgos
O čia- keksiukai :)

Beveik šeimyninė nuotrauka

- netikėtai "gavos" vakar, man bebandant užfiksuoti ĮVYKĮ mūsų virtuvėj - tėtis kepė sausainius!! :) Trūksta tik vienos sesytės ir katės.
Kartu tai tapo ir savotišku kalėdinių sausainių sezono uždarymu - kiek gi galima???
O po vieną naktį susapnuoto (gal) pranašiško slogučio, kad ieškau ieškau ir niekaip negaliu surast "to gerojo" recepto, nusprendžiau vis gi, atsargumo dėlei, perrašyt abu pas Sonatiną "atrastuosius".

Ploni švediški imbieriniai sausainiai
3 puodeliai miltų
1,5 a. š. sodos
1,5 a. š. malto cinamono
1,5 a. š. malto imbiero
1,5 a. š. maltų gvazdikėlių
½ puodelio gerai atšaldytos riebios grietinėlės
110 g minkšto kambario temperatūros sviesto
1 puodelis cukraus
½ medaus
Iš šaldytuvo išimu sviestą atšilimui. Į balkoną išnešu grietinėlę atšalimui. Sėdu ir sąžiningai persijoju miltus - tikrai gražiau ir lygiau pakilę kepiniai pavyksta, atlikus šitą darbelį. Į miltus aštuoniukėm :) įmaišau sodą ir prieskonius, kurių beriu dosniai, manau, ne mažiau kaip po porą šaukštelių. Suplaku atšaldytą grietinėlę. Blenderiu gerai ištrinu sviestą su cukrum, tada supilu kiek pašildytą medų, kiek pamaišius, supilu išplaktą grietinėlę, tada pradedu pamažu pilt miltų-sodos-prieskonių mišinį, kol "paveža" blenderis. Baigiu minkyt rankom. dalinu tešlą į tris - keturis gabalus, darau iš kiekvieno po blyną, įdedu į maišelį ir padedu atšalti į šaldytuvą. Esam laikę nuo kelių valandų, iki trijų dienų, nes neprisiruošėm kept...
Išėmus iš šaldytuvo , paminkau ir kiek atšildau, kitaip lūžta, tada kočioju, spaudžiam formeles, ir kepam orkaitėj, įkaitintoj iki 180-200C, apie dešimt minučių. Svarbu nesudegint, nes pasidarys aitrūs - išbandyta :) Labai skanūs, burnoj saldžiai tirpstantys, trapūs sausainiukai.

Pipiriniai meduoliai

mūsų namuose buvo pradėti gaminti tada, kai delnai paskaudo nuo kočėlo, ir nebebuvo jėgų nukraustyt ir nusiplaut stalą, kad pasidaryčiau vietos tešlos blynui ir sausainiukų spaudymui formelėm. Žodžiu, buvau užsiknisus, o sausainių reikėjo ir norėjos, taigi...
2 1/4 puodelio (~315 g) miltų
1/4 a. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
3/4 a. š. malto cinamono
1/2 a. š. maltų kvapiųjų pipirų
1/4 a. š. šviežiai malto muskato riešuto
1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
1/4 a. š. sodos
1/2 puodelio (~110 g) minkšto kambario temperatūros sviesto
3/4 puodelio (~150 g) rudojo cukraus
1/4 puodelio medaus
1 didelis kiaušinis
1/2 a. š. vanilės ekstrakto
~1 puodelis cukraus pudros
Tešlos paruošimas labai panašus, kaip švediškiem sausainiukam - vėl gi, sąžiningai sijoju miltus, maišau juos su prieskoniais, tada kitam inde blenderiu ištrinu sviestą ir rudąjį cukrų (labai rekomenduoju - jis kažkoks... sodresnio saldumo), įmaišau pašildytą medų, kiaušinį, vanilės ekstraktą (ėmiau Oetker vanilės aromatą, nes nieko labiau panašaus į ekstraktą mūsų parduotuvėse neužmačiau), tada įmaišiau miltus. Gavos didelis dubuo... košės, kiek limpančios prie rankų. Tada šaukšteliu, kad būtų vienodesni gabaliukai, ėmiau tą tešlą, delnais voliojau "bulvytes", ir rikiavau ant skardos, poros cm atstumu. Kepiau orkaitėj, įkaitintoj (svarbu nešauti į šaltą!!) iki 180-200C, apie penkiolika minučių. Viršus gražiai sutrūkinėjo. Kiek atvėsinau, tada dėjau po kelis į popierinį maišiuką su cukraus pudra, ir kračiau kračiau... Iki štai tokio džiuginančio rezultato


Uff... Surašiau :) Dabar jau gal mažiau šansų, kad prapuls. Kada nors... kai būsiu močiutė, mano anūkai važiuos pas mane Kalėdų, ir pakeliui kalbės apie tai, kaip valgys "močiutės kalėdinius meduolius", va tokius va, kaip šitie. Gerai, kad iki tol dar turiu porą dešimtmečių ištobulint technologijai :))

Atidarėm meduolių sezoną!

Kepėm plonus švediškus imbierinius sausainius pagal Sonatiną...





Pernykščiai meduoliai

Gražu

...ir skanu. Šiandin virėm moliūgų sriubą ir kepėm bandeles, kurios ir matos nuotraukoj.
Man patinka ruduo :)

Pasitinkam rudenį

- nusiplovėm langus, kad įsileistume į namus tuoj užplūsiantį aplink augančių medžių geltonį....
Зietums šiandien buvo makaronai su voveraičių padažu:
Maišelį :) voveraičių nuplovus ir kiek pasmulkinus sudėjau į keptuvę su kokiu šimtgramiu įkaitusio sviesto. Apkepus voveraitėms, sudėjau smulkiai supjaustytą didelį svogūną, viską pagardinau pipirais ir krapais, prieš baigiant kepti įdėjau porą šaukštų grietinės, ir dar truputį patroškinau.
Visada visada bulvės man skaniau nei bet kuris kitas jas pakeičiantis garnyas, ypač jei patiekalas su grybais. Bуt šįkart reikėjo skubėti. Vis viena buvo skanu.


Mūsų rugpjūtis

Neišeik dar, -
Nepabodai, -
Kvepia laumžirgiai
Šaltiniais.
O kalnely skamba sodai
Obuolėliais deimantiniais.

Neišeik dar, -
Už arimo
Rausganų drugių baletas.
O šile prie viržių rymo
Tavo mielas violetas.

Neišeik dar, -
Prunkščia bėriai,
Veža derlių nusiplūkę.
O per naktį neuvėriai,
Nepiktai aušrinis ūkia.

Neišeik dar, -
Žiogas griežia, -
Rasel smuikelį tepa.
O tetulės duoną šviežią
Pabaigtuvių dienai kepa.

Voveraičių sriuba

Šiandienos atradimas - "dieviška" voveraičių sriuba iš šaunaus pragaro virtuvės blogo :)
Greita ir gardu. Po ilgo pasivaikščiojimo skaniai valgė net didutė, ką jau kalbėti apie mūsų sriubinį tėtį...
Įdėjau litrą voveraičių - kaštavo penkis litus.

Meduoliai

><>
Mano vaikas bėgioja po namus, iš vienos saujos grauždamas juodos duonos kriaukšlę, iš kitos - meduolį :)

Keptą pagal šitą štai receptą...

Prieskonių mišinys meduoliams
6 a.š. cinamono, 2 a.š. kvapiųjų pipirų, 2 a.š. gvazdikėlių, 1 a.š. muskato riešuto. - Gaunasi nemažas kiekis mišinio - šiam kepimui sunaudojau gal tik pusę jo, t.y. į sausainius dėjau ne pusę arbatinio šaukštelio, kaip nurodyta recepte, bet gerą kaupiną pilną arbatinį šaukštelį. Man skanu, kai tie žieminiai sausainiai tokie "macnesni"...

"Guminių" meduoliukų receptas (radau SM)

450 g. miltų
150 g. cukraus
100 g. riebalų (dėjau EVE)
2 kiaušiniai
100 g, medaus (dėjau dirbtinį, nes kažkaip reikia sunaudot likučius)
1 arb. šaukšteliai gesintos sodos (gesinau šaukšte gireitinės)
kaupinas šaukštelis ano prieskonių mišinio, dėl spalvos pyliau deginto cukraus.

Į dubenį įmušti kiaušinius, supilti cukrų, pašildytą su prieskoniais medų ir ten pat ištirpintą margariną, viską išmaišyti. Keptuvėje padeginti porą šaukštų cukraus (kad būtų tamsesnė spalva) ir supilti jį į mišinį (tada jis karamelizuojas, ir svarbu, kad nesušoktų į vieną "kankolą", kaip nutiko man ) Dėti dubenį ant garų (puodo su verdančiu vandeniu) ir maišyti, kol degintas cukrus ištirps (kas neištirpo - išgraibiau lauk), nukelti nuo garų, supilti sodą ir gerai išsukti, tešla suputos (man nesuputojo), tada suberti miltus ir užminkyti maloniai minkštą (sakyčiau, kiek kietesnę, nei maloniai minkšta ) tešlą (jeigu per skysta įdėkite miltų); tešla turi būti ne kieta. Atšaldyti nereikia, iš karto kočiokite ir išspauskite norimas figūrėles.
Kočiokit storiau (apie centimetro storio - patariu rimtai pasimatuot, kiek tai yra Aš buvau nuploninus). Orkaitę įkaitinti iki 250 C (svarbu karšta orkaitė!), kiškite meduoliukus, ir tik jie iškils, traukite lauk (aš kiek palaukiau, kad paruduotų, bet būkit atsargios, nes akimirksniu ima degt). Man guminiai nepavyko - net ne į tą pusę - kaip tik gavos labai tokie smėliniai, bet labai skanūs.

+++
Mama davė patarimą, kaip lengviau susidorot su tuo deginamu cukrum, nes visad, supylus į tešlą, išeina trapi karamelė, kuri, deja, menai teištirpsta net ir ilgai sukant ir šildant.
Taigi, cukrų deginti inde, kurį nebaosu sugadinti. Cukrui jau išsilydžius ir gerokai paskrudus, įpilti šiek tiek verdančio vandens, ir dar pamaišyti. Vaikus patraukti ir pilti LABAI ATSARGIAI, nes tykšta! Štai šitą degintą sirupą ir pilti į sausainių masę...



Kepėm ir kitokius

Kalėdiniai meduoliai

2 kiaušiniai (ėmiau didelius kiaušinius iš turgaus)
150 g cukraus
100 g grietinės
100 g sviesto
100 g medaus
500 g miltų (tiesą sakant, dėjau tiek, kad gautųsi prie rankų nelimpanti ir kočiot įmanoma tešla - nematavau)
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. prieskonių mišinio (žr. pastabą apie prieskonių mišinį)

Kiaušinį ir trynius išsukti su cukrumi (nežinau, ką originalo autorė turėjo galvoj Tiesiog išsukau kiaušinius su cukrum; gali būti, kad koks trynys - kitas "atsiranda", jei vėliau galvojat sausainius puošt ir atskiriat tryius nuo baltymo; tokiu atveju papildomi tryniai nieko nepagadins; o baltymus prieš darant glajų reik atšaldyt - greičiau susiplaks) . Į juos sudėti pakaitintą medų su sviestu ir prieskoniais (tirpdžiau medų, dėjau prieskonius, tada sveistą). Įdėti grietinę, berti miltus (sumaišytus su kepimo milteliais) (kaip jau minėjau, kepimo miltelius gesinau grietinėj, dėjau į bendrą masę, tada jau miltus kroviau). Užminkytą tešlą 2-3 val. laikyti šaldytuve (laikiau balkone per naktį). Iškočioti 5-7 mm storio tešlos lakštą (labai gera tešlos masė - neskyla, tiesiog kaip ledas ). Išpjauti norimos formos meduolius. Kepti iki 160 C įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos (apie 15 min). Dar karštus, ką tik iškeptus meduolius sandariai uždaryti (šį kartą nepuošiau; bet priešpuošiant reikia visai atvėsint, kad nesilietų glajus... tada išdžiovint, tai nežinau, ar išlieka tas efektas, kaip ir uždarius karštus?.. ).