Rodomi pranešimai su žymėmis eilėraštukai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis eilėraštukai. Rodyti visus pranešimus

2012-09-07

{šią akimirą}

SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.
Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.



Melodija

Jau smilgos pavirto
Auksiniais vamzdeliais...
Jau atlėkė rudenio
Rusvas vabzdelis
Ir ėmė rugsėjo melodiją pūsti
Žalumui užmigti,
Pilkumui - pabusti.

Ir minga žalumas -
Po lapą, žolyną, 
Po stiebą, po žiogą,
Kuris dar nežino,
Kur žalią smuikelį
Reikės pasidėti,
Kad vasaros giesmės
Galėtų budėti -

Budėti, tylėti,
Pilkumą iškęsti,
Migloj neuždusti,
Lietuj nepaskęsti,
Ir taip suskambėt,
Kad iškiltų šalia
Pavasario smilga,
Tiesi ir žalia.

(atrodo, Ramutės Skučaitės eilėraštis)

2012-01-23

Sninga

Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.

Nuo ryto lig vakaro sninga.
Atrodo, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va - iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.

2012-01-19

Mes nulipdėm sniego senį

Mes nulipdėm sniego senį,
Sniego senį – Besmegenį.

Na, o Senis Besmegenis -
Nesmagu, vaikai, be senės.

Mes nulipdėm seniui senę,
Kaip ir senis – Besmegenę,

Na o Senė Besmegenė
Sau anūkų užsimanė.

Mes papustėm delniukus
Ir nulipdėm anūkus.

 -Martynas Vainilaitis -

Pagaliau, pagaliau - tikrai nulipdėm kieme iš tikrų tikriausio sniego, o ne namuose suklijavom iš popieriaus, polipropileno ar dar kokio galo :) Dar be senės ir anūkų, bet vis šiokia tokia pradžia. 


Skaityti eilėaščius labai smagu, bet smagiau išgyventi pačioms tai, apie ką jie sudėti - snaiges ant delniuko,  ledo kietumą pargriuvus, šaltuko žnaibymą, skrebučių sunkumą... O šis eilėraštis pakišo mintį, iš ko padaryti akis besmegeniui. Iš sagų! Anglių gi bet kuriam kieme dabar jau ir nesurasi.  

Sniego senis vėjaganis

Vieną kart vaikai sumanė
Ir nulipdė sniego senį -
Sniego senį vėjaganį.

Davė šmaikštų jam botagą,
Į abi akis - po sagą
Ir paliko vidur lauko,
Ten, kur baltos pūgos plauko.

Nieko senis neišmano,
Vienui vienas pats gyvena
Ir tik lauko vėjus gano.

Jei ateitų jis į pirkią,
Nuo atodrėkio sumirkęs,
Jam pasekčiau pasakėlę,
Pavaišinčiau arbatėle.

 - Paulius Širvys -

Čia dar vienas, kiek mažiau girdėtas eilėraštis apie senį besmegenį, kažkokį mušeiką, sakyčiau. 

Sniego senis

Ties daržu,
Ties daržu
Stovi senis su ražu.
Styro ūsai –
Pagaliukai,
Blyksi akys –
Du angliukai…

Skrybėlė šiaudinė,
Nosis –
Burokinė…
O ant sniego senio nosies,
Ant ilgosios,
Raudonosios
Šoka žvirblis laibakojis,
Trypinėja
Apšarmojęs…
– Tu, žvirbleli,
Tu, čirkšly,
Ant stogų
Pašokt gali,
Ne ant senio nosies,
Nosies
Raudonosios…
Neužpykink sniego senio,
Neužpykink
Besmegenio.
Bus, žvirbleli, negražu,-
Duos tau senis
Su ražu.

- Vincas Giedra -


Mūsų senis buvo labai draugiškas ir geraširdis - pasidalino savo nosim su išalkusiu vaiku :) 
Mėgstamiausi didutės filmukai dabar irgi - apie besmegenius: Kurmiukas ir besmegenis ir šventinis, niekad nepabostantis Sniego laiškanešys. O jei klaustumėt manęs... :) tai man gažiausias "besmegeninis" filmukas yra šis, apie geruosius sniego žmones; gaila, neradau lietuviško.  

2011-11-30

Šalnos avelė


Kieme žvarbu ir šalta.
Šalna - sena raganė
Šiąnakt avelę baltą
Po mūsų pievas ganė.

Senos šalnos avelė,
Matyt, keista be galo, -
Kur bėgo, ten pievelė
Kaip staltiesė išbalo.


2011-08-04

Mes namie!

Juokis, širdie! :D
Regis, taip vaikystėj dainuojant girdėjau vieną tuometinės estrados daininką?
Na, pagaliau tai tiesa - po kelionės į Rusiją ir atgal, krikštynų, savaitės stovykloj, mes pagaliau namie.
Sergam. Visos. Smarkiai. Pūtuojam visos, kostim, šnypščiam ir ašarojam... Esam vienos - tėtis savaitę darbuos (gal ir į gera tai), mūsų nuostabioji auklė slaugo savo mamytę... Bet namuose ir sienos padeda, tad, tikiuos, greit atsigausim.
Vakariniams pasivaikščiojimams ir smėlio dėžei jėgų dar nepakanka, bet rytais būtinai paliekam irštvą ir išeinam į Šiaulius.
(Regis, mane ištiko lengvas grafomanijos priepuolis, o gal tai jau keturias dienas trunkančios vienatvės (be Alx) rezultatas, nes esu kupina noro rašyti rašyti rašyti :D )
Užvakar, pavyzdžiui, buvom turguj. Sveikas, rudenėli. Pirmieji astrai žydi. O rytai jau su tokiu... pirmų krintančių lapų ir tirštos miglos kvapu. Kiti ženklai - grybai grybukai grybaičiai... :) Jų ir prisipirkom. Pirmiausia voveraičių, jau ankstesniais metais išbandytai dieviškai voveraičių sriubai virti. Mmm... Tada cukinijų, petražolių, krapų, svogūnų laiškų, rūgštynių, morkų, agurkų, pomidorų, ridikėlių, medaus... Visą maišą vietinių laukų ir sodų gėrybių! Ne veltui mano vilniečiai uošviai, važiuodami pro Šiaulius, kartais net pirmiau nei į mūsų namus, suka  į čionykštį turgų. Šiaulių turgus - daiktas geras. :)
Perkam, perkam perkam. Nes šaldytuvas po visų klajonių tuštutėlis. O gal ir tam, kad savotiškai "įsižemintume"? Vakar užsukom į kastrečiadieninį kaštonų alėjos blusų turgelį, ir štai paskutinė mūsų balasto dozė:

Fotoaparatas. Ronjai. Atskira istorija.
Mašinytė - trapas. Ronjai į kolekciją. Iš tiesų ieškojau mašinos - tralo (lyg ir taip vadinas tas vilkikas, kur ant "lentynėlių" perveža daug lengvųjų automobilių?), nes kelionėse matėm jų daugybę, ir kaskart Ronja būdavo pasiryžus nusitraukt saugos diržus, kad tik galėtų kuo ilgiau pažiūrėt į tą technikos stebuklą. Bet trapas irgi tiko. Jį "pažįstam" dar iš Darbėnų knygelės. Dabar galim apžiūrėt "realiai".
"Rankdarbiai", "Valgiai" ir "Kosmosas" - viskas MANO :D Tinklui nerti (o ir į kolekciją - sena knyga, metais vyrenė už mano mamą), obuolių sūriui virti, ir... dvi tokios, po litą, kur vis nusiperku, pagalvodama apie mokytojavimą, ir "gal kada pravers" :)
Beje, radau ir birželio mėnesio "turtus" iš ten pat :) :


Visada blusturgy dairaus savo vaikytės vaikiškų knygelių su meniškom iliustracijom. Kartais parsinešu kokį laimikį... "Linksmi rūpestėliai", V., 1973 - eilės - jaukios ir paprastos - Viliaus Laužiko

Malūnėlis

Pasistatėm malūnėlį
Prie upelio vingurėlio.
Vežkite grūdelių
Iš plačių laukelių!

Suvažiavo daug kaimynų
Ir malūną išmėgino.
Išmėginę gyrė,
 Kad mes dabštūs vyrai.

Zūru, zūru, malūnėlis,
Kvepia, kvepia pyragėlis.
Auksinių kvietelių -
Kolūkio Tėviškės laukelių.



Iliustracijos - šiltos ir mielos, - Eglės Kučaitės.

2011-05-14

Veidrodėlis

Visą rytą lijo, lijo
Ant namų ir pinavijų.
Kieme šviečia daug balelių,
Daug linksmų lietaus langelių.
Iš kiekvieno saulė matos
Kaip šviesus radonas ratas.
Vai koks kiemo gražumėlis!
Nubarstyta veidrodėliais.
Įsirišiu kaspinėlį,
Pažiūrėsiu veidrodėlin.

Janina Degutytė

2010-11-23

Žozefina

Mes ją turim. Pagaliau. Pirmoji mūsų šeimos mašina... Žalio perlamutro su sidabrine apačia Mitsubishi Space Wagon. Visai nemoteriškos išvaizdos, bet vos įsėdus supratau - jos vardas Žozefina :))
Pirkom iš Juozo, mano a.a. senelis, vairuotojas, Juozas, įsėdus ir pradėjus važiuot M1+ kaip tik grojo Chris Rea Josephine... :) Ar bereikia daugiau priežasčių?

Ir specialiai šiai progai "taupiau" jau seniai rastą M. Vainilaičio eilėraštį:

Pelytės mašina

Ak, pelyte paišina,
Jau ir tu su mašina!

Saulė, rytmečio rasa...
Bėgi, būdavo, basa
Pas šeimyną negiliu,
Bet vingiuotu urveliu,
Žirnio ankštim nešina...

O dabar - su mašina!

2010-04-18

Ūkų pirtelės

Nubėgo dinelė
Per pievas žalias,
Užkūrė kiškučiai
Ūkų pirteles.

Nuraudo žaružė,
Pakvipo malonios
Rasotų purienų
Ir puplaiškių vonios.

Laukai ir sodybos
Paskendo ūkuos.
Rytoj gegužėlė
Anksti užkukuos.

Ir aš tau, sesute,
Nupiešiu tą naktį,
Tą mėnesio šukę,
Tą žvaigždę kaip sagtį.

Tą vakaro žarą...
Matysi - žara -
Tarytum senelės
Raudona skara.

Nupiešiu,kaip žvilga
Rasos kankalėliai, -
Parodysi mamai,
Tėvliui ir lėlei.

Nupiešiu upelį
Per pievas žalias...
Prie mažo upelio -
Ūkų pirteles.

Jaukus eilėraštis - Martyno Vainilaičio, o čia - Tytuvėnų dvaro sodas pavasarį, kaip jį matė puikioji ponia Sofija Riomerienė...

2010-04-10

Kiemo tetulės



Sėdi saulutėj nukabinusios senas kojas nuo kreivo kiemo suoliuko. Postas užimamas vos pašilus, saulutei pakilus...
Mato ir girdi viską, apie ką galima pakalbėt - amžius tam ne kliūtis :) Keiksnoja mane, nes "matot, kas daros - tiesiai žmonėms ant galvų" (purtau trečio aukšto balkone mūsų patalynę...). Blogietė. Tiesa, viena tų tetulių mane visai kitu žodžiu pavadino... Bet ką čia minėsi pikta?.. Geriau eilėraštuką įdėsiu:

Skersgatvio palangės

Tetulė Rozalija
Augina azaliją
Tetulė Uršulė-
Agavą didžiulę.
Tetutė Onutė-
Šakotą alijošių.
O žalią svogūną-
Senelis Tamošius.
Tetulė Rozolija-
Palaistė azaliją.
Uršulė
Paglostė agavą didžiulę.
Tetutė Onutė
Nuskabė alijošių
Ir paruošė vaistų
Seneliui Tamošiui.

:)

2009-12-31

Naujųjų metų naktį

Tą naktį -
Tą ilgą vienintelę naktį -
Net medžiai vaikams
Gali pasakas sekti.

Nes žvaigždės padangėj
Dainuodamos žaidžia
Ir žaisdamos
Net ant šakų nusileidžia!

Kai medžiuose žvaigždės
Ir pasakos tviska,
Ateina Naujieji
Per žėrintį mišką.

Ramutė Skučaitė

2009-12-16

Apšerkšniję mūsų žiemos...

Trečia diena turim žiemą!!! Pasilik, pasilik, šaltoji...

Salomėja Nėris

SENELĖS PASAKA

Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.

Apie trečią brolį Joną -
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę - žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.

Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal! -

Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu -
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.

Našlaitėlė gero būdo -
O jos pamotė pikta ...
Bet... senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.

1937.I.2.

Štai tokie nykštukai :)


2009-12-14

Sninga

Oi, kaip sninga!
Oi, kaip sninga!
Baltume ūmai pradingo
Žolynėliai, akmenukai,
Pakalnėlės ir kalniukai.
Baltas takas, baltas krūmas, -
Viską apdengė baltumas.

Lekia lekia lengvas dūmas...
Tai baltų laukų didumas!
Tik zyliukų pėdos
Mėtos...
Oi, kaip daug
Pėdukėms vietos!..


2009-12-10

Žiema

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

-Aš esu šalta žiemužė.
Girdit? Mano pūgos ūžia!
O rogutėse netilpę
Mano vėtros gatvėj švilpia.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia,
O iš kur ji - nežinia.

-Aš iš Šiaurės atskubėjau,
Kur ledynus laižo vėjai,
Kur nuo speigo ledas treška,
Kur gyvena baltos meškos.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia.
Kur keliaus ji - nežinia!

-Aš dabar pas jus pabūsiu,
Lediniu kvapu papūsiu,
Kai vanduo pavirs į stiklą,
Jus pakviesiu į čiuožyklą!

Ramutė Skučaitė