Išvažiavom pas mamą, į mano mylimus Tytuvėnus. Tikra bobų vasaros diena. Ir tokia nuotaika... Kai noris spoksot į įspūdingus dangum plaukiančius debesis, gėrėtis žydinčiais jurginais, fotografuot boružes...
...savo basas kojas kokio peizažo fone... (Na, pasikuklinsiu, ir, skirtingai nuo kitų blogerių, įdėsiu tik peizažą, be kojų... :)
...fotografuot mišką - iš viršaus žemyn ir apačios į viršų...
...ir vėl iš naujo. Tiesa, iki šiol niekad nebuvau fotografavus grybų. Na, tai atsigriebiau už visą gyvenimą :D Vienintelės mūsų rastos ir tinkamos valgyti - šitos trys ūmėdėlės...
Bet gi ne maitinimosi tikslais po mišką ir klaidžiojom. Tiesiog kvėpavom, uodėm, lietėm, klausėm ir žiūrėjom, žiūrėjom, žiūrėjom... Ro vis klausinėjo, "kas ten gyvena" - apie kiekvieną kelmą, išvartą, kupstą ir rąstą. Matyt, kiek nejaukiai jautėsi, nes vis tikėjos iš už medžio išlendant kokio nepažįstamo miško gyventojo. Dėl to neramaus dairymosi "kaltės" gal kiek tenka ir vienai nuotaikingai dainelei, kurią šiandien, besirengiant pas močiutę, prisiminiau:
Išbėgs išbėgs pelė iš miško. 2 k.
Ta pelė tą grūdą,
Tas grūdas per pusę,
Ta pusė per pusę
Avižėlė, žalia žolelė.
Išbėgs išbėgs katė iš miško. 2 k.
Ta katė tą pelę,
Ta pelė tą grūdą...
Išbėgs išbėgs šuva iš miško. 2 k.
Tas šuva tą katę...
Išbėgs išbėgs lapė iš miško. 2 k.
Ta lapė tą šunį,
Išbėgs išbėgs vilkas iš miško. 2 k.
Tas vilkas tą lapę...
Išbėgs išbėgs meška iš miško. 2 k.
Ta meška tą vilką...
Na, bet nieks neišbėgo, ir akis į akį nesutikom nė gyvos dvasios, nebent gyvom dvasiom laikytume slieką ir kelias mažulytes varliukes...Ta dainelė - tai dar vienas puikus tekstas trimetei galvelei :) - su daug pasikartojimų, ir savotiška greitakalbė liežuviui mankštint, be to, skambi ir visai tinkama šūkaliot/skanduot miške, net einant nelėtu žingsniu... kaip ir pora aminty užsilikusio tradicinio vaikiško eilėraštuko eilučių:
Gelsta klevo lapas.Rudenėli, labas...
Labas, rudenėli.
