Mes žydukai Lietuvos

Norim blynų ir kavos,

jeigu blynai nemaišyti,

Prašom pinigus krapštyti!

Kas nežino šitos, populiariausios ant Lietuvos, su polit-korektiškumu nieko bendro neturinčios skanduotės :) 

Bene pirmą kartą mano namuose blynai tvarkingai užmaišyti ir jau kepa čirvinių blynų keptuvėj, kurią mums, mergaitėms, Valentino dieną dovanojo mūsų pragmatiškasis tėtis, labai ačiū jam. 

Pastarąją savaitę išbandžiau net tris receptus, rastus vienam mano mėgstamiausių maisto blogų Tarp vėjo gūsių. Sunku pasakyti, kurie skanesni: vafliai su varške (juos ir dabar kramsnojam), ar jogurtiniai čirviniai, skanūs ir kakaviniai... Iš tiesų, ten tikras vaflių ir blynų rojus, manau, užsukę tikrai kuriuo nors receptu susigundysit. 

Tik vieno dalyko apie blynų kepimą negaliu suprast - kaip, na kaip įmanoma prikept jų KALNĄ ir padaryt įspūdingą nuotrauką?.. Maniškiai dingsta, vos atsidūrę ant lėkštės... 

Pinigėlių irgi jau atsidėjom - išdalinsim didutės taupyklės smulkmę, kad nereiktų rūstint pardavėjų pinigų maišeliu. Tik va, kaži ar pasibels koks būrelis šiemet? Didmiesčiuose ėjimas per žmones toks komplikuotas - visur kodai, spynos, rakinamos laiptinės...

Užgavėnes mėgstu, smagi tai šventė, bet visiškai nevaikiška, ir jų šventimas su mažais vaikais man atrodo, švelniai tariant, pritemptas. Trimečiai, keturmečiai, penkiamečiai... Ką jie išmano apie gamtos ir žmogaus prigimties gaivalus, apie jų priešybes ir kovas, jų siautėjimą, su kuriuo susijusi visa Užgavėnių prasmė ir simbolika?.. Ankstyvoji vaikystė - tai toks švelnus, svajingas, idealistiškas gyvenimo tarpsnis, kai vaikams natūraliai norisi grožio, aiškumo ir nuoširdumo.

Mažyliams, kuriems dar nesuprantamas sarkazmas, neprieinamos juokų juokelių vingrybės, sunku suprast šią šėliojimų šventę, ką jau kalbėt apie baisuokliškas kaukes ir ištepliotus veidus. Jei Kalėdų eglutėje net keli vaikai klykė, pamatę Kalėdų senelį, kokia reakcija turėtų būti į gumbuotas ir išsišiepusias velnių ir raganų fizionomijas?.. Geriausiu atveju mano didutė sutiko būt čigonėle, bet, kai sužinojo, kad neturim čigonėlei aprengt gražios suknelės, visiškai atsisakė persirengt. Priimtinas variantas jai dar pasirodė arklys, bet nesugalvojau jokio greito perrengimo.
Laužas, žinoma, smagu, bet, kai vakar parodžiau vazdo įrašą, kuriame deginama Morė, jai pasidarė baisu... Šį rytą nugirdau gretimos grupės auklėtojos džiūgavimą, kokias moralizavimo galimybes atveria Užgavėnių laužas, girdi, vaikams sakiusi lauže sudeginti savo ydas - ožius, tinginį... Chm, chm...
Mano R. vakar pasakojo su savo auklėtoja nusprendusi deginti sniegą. Na, tebūnie, nors dar turim nenuveiktų "darbų": nepavažinėjom arklio traukiamom rogėm, nepavaikščiojom ant užšalusių ežerų... :) Jei klaustumėt manęs, tai dar negalėčiau nuoširdžiai prisidėt prie choro, šaukiančio žiemai bėgt iš kiemo...

P.S. Straipsnis, apie Užgavėnes, atliepiantis mano mintis :)

Ketvirtadienis - žuvies diena...

Iš prigimties esu chaotiška asmenybė. Visoks ritmas, nusistovėjusios tvarkos ir taisyklės man tiesiog kelia alergiją. Idealu, kai kiekviena diena - nepanaši į buvusią, minimaliai nuspėjama. 

Šita mano chaotiška prigimtis buvo pažabota su didutės gimimu. Galiausiai teko pritaikyti savo gyvenime visą tą teoriją, kuria patikėjau, beskaitydama įvairiausią literatūrą apie Valdorfo pedagogiką ir dalyvaudama daugybėj seminarų... Ne tik pritaikyt, bet ir pamažu pamėgt, ir pripažint, kad geriausios dienos - tos, kurios prabėga ramiai, įprasta vaga, atitinkančia mūsų mažiausiųjų poreikius. 

Na, ir vienas tų pagrindinių poreikių, kaip žinia, yra valgis. Kasdien gaminti iš manęs reikalauja didžiulių valios pastangų, Vis dar. Labai noriu pamilt šį reikalą, bet, o, tačiau... 

Nuolat esu visokių "auksinių" receptų paieškose - ne tik patiekalų (greitų, sveikų, skanių ir man, ir vaikams, ir vyrui, nebrangių, pageidautina, iš lietuviškų ir kuo šviežesnių sezoninių produktų, etc, etc...) receptų, bet ir kaip geriau organizuot visą šeimos aprūpinimą maistu. 

Paskatinimo ir padrąsinimo, pavyzdžiui, apie savaitės meniu ir apsipirkimą savaitei (o kartu - ir suvokimą, kam reikalingi tie dviejų metrų aukščio dvejų durų šaldytuvai :D) gavau, paskaičius Rimos puslapį - žvilgtelkit, gal ir jums pravers. Tapau nuolatine įvairiausių maisto blogų sekėja... Ir supratau, kaip svarbu, kad šalia tvarkingo ir aiškaus recepto dar būtų bent keli apetitą žadinantys paveiksliukai... :) Ir visam tame be perstojo ieškau kokio nors smagaus "kabliuko", "razinos", ar kaip tai bepavadinsi... Na, kažko, nuo ko maisto gaminimo ritmai netaptų monotonišku dunksėjimu...

Va, ir noriu pasidalint viena paskutinių tų "razinų". Pavadinti ją reiktų "Po grūdelį kiekvienai savaitės dienai, pagal Štainerį", ar kažkaip panašiai :)

Gerbiamas Rudolfas Štaineris, be visa ko, antroposofijos ir Valdorfo pedagogikos kūrėjas, pabrėžė įvairaus maisto, o ypač - javų įvairovės mūsų mityboje, svarbą. Kiekvienai savaitės dienai, jo manymu, yra būdingos tam tikros savybės. Jos yra nulemtos Visatos ritmų, o konkrečiau - sepptynių skirtingų planetų. Kiekvienos savaitės dienos savybes geriausiai išreiškia konkreti spalva - šios spalvos maisto produktu ypač dera rinktis tą dieną. Na, ir galų gale, kiekvieną savaitės dieną geriausiai dera vartoti vieną konkrečią javų rūšį. Konkrečiai tas savaitės sąrašėlis atrodo taip:

Pirmadienis - Mėnulis - violetinė - ryžiai

Antradienis - Marsas - raudona - miežiai

Trečiadienis - Merkurijus - geltona - soros

Ketvirtadienis - Jupiteris - oranžinė - rugiai

Penktadienis - Venera - žalia - avižos

Šeštadienis - Saturnas - mėlyna - kukurūzai

Sekmadienis - Saulė - balta - kviečiai

Dabar turiu kuo remtis, rinkdamasi rytmečio košę; demokratija šitose pozicijose nepasiteisina - amžinai girdžiu, kad "jau visą savaitę valgom tą patį"... O, ir grikių galiu nebevirt. Na, o jei orientuosiuosi pagal spalvas... bent jau trečiadienį ir sekmadienį galiu lepintis kiaušiniene, pavyzdžiui, šia, suvalkietiška. 

Taigis... tik pomidorais dabar neapmėtykit :) ar apelsinais kokiais - šiandien jų diena :D Ko tik nesigriebi žmogus, kad suritmuotum savo aritmišką būdą...

Paveikslėlio šaltinis

P.S. Valdorfietiški savaitės meniu kiekvieam metų laikui angliškai ... įdomu žvilgtelt, kuo vaikus darželiuose maitina už jūrų marių...

Voveraičių sriuba

Šiandienos atradimas - "dieviška" voveraičių sriuba iš šaunaus pragaro virtuvės blogo :)
Greita ir gardu. Po ilgo pasivaikščiojimo skaniai valgė net didutė, ką jau kalbėti apie mūsų sriubinį tėtį...
Įdėjau litrą voveraičių - kaštavo penkis litus.