2011-01-06

Trys Karaliai

šiandien pas mane atėjo atnešdami tokią reikalingą būtent šiuo metu žinią - Rašto eilutę:

Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet
teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Kas šitaip Kristui tarnauja,
tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms.
Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui.

Rom 14, 17-19



Teisumas, ramybė ir džiaugsmas. Kasdien brendant per šeimos gyvenimo kasdienybę, man dabar tikrai atrodo kaip trys kuorai, galintys išlaikyt bandantį nuslyst mano stogą :) Tose nepabaigiamose bėdelėse, prašymuose, NE", ligelėse, nemiegojime naktį, miegojime, kada nori... Mėgint išbūt teisiai, semtis iš teisumo ramybės, ir išlaikyt ramų, skaidrų žvilgsnį, visame TAME regintį džiaugsmą.

O dar, per Tris Karalius mano vaikystės namuos būdavo nurėdoma eglutė, o iš Mišių parsinešta kreida ant durų pažymima K+ M+ B+.
Dar nežinau, kaip bus mūsų namuose, bet bent jau šiemet eglute pasidžiaugsim kiek ilgiau. Visų pirma, bebėgdama nuo tradicinių Kūčių - Kalėdų rūpesčių, papuošiau ją tik prieš Naujuosius. Antra, negalima gi ignoruot fakto, kad tik rytoj atkeliauja Kalėdos pagal Julijaus kalendorių, pagal kurį gyvena ir stačiatikių bažnyčia, t.y., ir mūsų tėtis :) Va, kokia gera priežastis kiek pratęst šventinius grožius.
Štai, kokį spygliuotąjį šiemet papuošėm - mūsų kėnis vazonėlyje



O štai tokios švieselės mus džiugina naktį



Labai džiaugiuosi šia girlianda. Ir ne tik todėl, kad tai - kiauliataupykliškas pirkinys :) Girliandos užžiebimas nuo mažens mūsų namuos buvo šioks toks įvykis, kainuodavęs bent mano seneliui pastangų, o man, vaikui, kantrybės. Kaskart, KASKART reikdavo ieškot ilgiausioj grandinėj tos vienintelės perdegusios lempelės, kuri neleisdavo degt ir likusiom...
O paskui, pagaliau, o stebukle - grožių grožis... spoksojimas tamsoj... atšvaitai stikliniuose žaisliukuose ir ant sienų... :) Šventė.

2011-01-05

Beveik šeimyninė nuotrauka



- netikėtai "gavos" vakar, man bebandant užfiksuoti ĮVYKĮ mūsų virtuvėj - tėtis kepė sausainius!! :) Trūksta tik vienos sesytės ir katės.
Kartu tai tapo ir savotišku kalėdinių sausainių sezono uždarymu - kiek gi galima???
O po vieną naktį susapnuoto (gal) pranašiško slogučio, kad ieškau ieškau ir niekaip negaliu surast "to gerojo" recepto, nusprendžiau vis gi, atsargumo dėlei, perrašyt abu pas Sonatiną "atrastuosius".

Ploni švediški imbieriniai sausainiai
3 puodeliai miltų
1,5 a. š. sodos
1,5 a. š. malto cinamono
1,5 a. š. malto imbiero
1,5 a. š. maltų gvazdikėlių
½ puodelio gerai atšaldytos riebios grietinėlės
110 g minkšto kambario temperatūros sviesto
1 puodelis cukraus
½ medaus
Iš šaldytuvo išimu sviestą atšilimui. Į balkoną išnešu grietinėlę atšalimui. Sėdu ir sąžiningai persijoju miltus - tikrai gražiau ir lygiau pakilę kepiniai pavyksta, atlikus šitą darbelį. Į miltus aštuoniukėm :) įmaišau sodą ir prieskonius, kurių beriu dosniai, manau, ne mažiau kaip po porą šaukštelių. Suplaku atšaldytą grietinėlę. Blenderiu gerai ištrinu sviestą su cukrum, tada supilu kiek pašildytą medų, kiek pamaišius, supilu išplaktą grietinėlę, tada pradedu pamažu pilt miltų-sodos-prieskonių mišinį, kol "paveža" blenderis. Baigiu minkyt rankom. dalinu tešlą į tris - keturis gabalus, darau iš kiekvieno po blyną, įdedu į maišelį ir padedu atšalti į šaldytuvą. Esam laikę nuo kelių valandų, iki trijų dienų, nes neprisiruošėm kept...
Išėmus iš šaldytuvo , paminkau ir kiek atšildau, kitaip lūžta, tada kočioju, spaudžiam formeles, ir kepam orkaitėj, įkaitintoj iki 180-200C, apie dešimt minučių. Svarbu nesudegint, nes pasidarys aitrūs - išbandyta :) Labai skanūs, burnoj saldžiai tirpstantys, trapūs sausainiukai.

Pipiriniai meduoliai

mūsų namuose buvo pradėti gaminti tada, kai delnai paskaudo nuo kočėlo, ir nebebuvo jėgų nukraustyt ir nusiplaut stalą, kad pasidaryčiau vietos tešlos blynui ir sausainiukų spaudymui formelėm. Žodžiu, buvau užsiknisus, o sausainių reikėjo ir norėjos, taigi...
2 1/4 puodelio (~315 g) miltų
1/4 a. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
3/4 a. š. malto cinamono
1/2 a. š. maltų kvapiųjų pipirų
1/4 a. š. šviežiai malto muskato riešuto
1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
1/4 a. š. sodos
1/2 puodelio (~110 g) minkšto kambario temperatūros sviesto
3/4 puodelio (~150 g) rudojo cukraus
1/4 puodelio medaus
1 didelis kiaušinis
1/2 a. š. vanilės ekstrakto
~1 puodelis cukraus pudros
Tešlos paruošimas labai panašus, kaip švediškiem sausainiukam - vėl gi, sąžiningai sijoju miltus, maišau juos su prieskoniais, tada kitam inde blenderiu ištrinu sviestą ir rudąjį cukrų (labai rekomenduoju - jis kažkoks... sodresnio saldumo), įmaišau pašildytą medų, kiaušinį, vanilės ekstraktą (ėmiau Oetker vanilės aromatą, nes nieko labiau panašaus į ekstraktą mūsų parduotuvėse neužmačiau), tada įmaišiau miltus. Gavos didelis dubuo... košės, kiek limpančios prie rankų. Tada šaukšteliu, kad būtų vienodesni gabaliukai, ėmiau tą tešlą, delnais voliojau "bulvytes", ir rikiavau ant skardos, poros cm atstumu. Kepiau orkaitėj, įkaitintoj (svarbu nešauti į šaltą!!) iki 180-200C, apie penkiolika minučių. Viršus gražiai sutrūkinėjo. Kiek atvėsinau, tada dėjau po kelis į popierinį maišiuką su cukraus pudra, ir kračiau kračiau... Iki štai tokio džiuginančio rezultato


Uff... Surašiau :) Dabar jau gal mažiau šansų, kad prapuls. Kada nors... kai būsiu močiutė, mano anūkai važiuos pas mane Kalėdų, ir pakeliui kalbės apie tai, kaip valgys "močiutės kalėdinius meduolius", va tokius va, kaip šitie. Gerai, kad iki tol dar turiu porą dešimtmečių ištobulint technologijai :))

2011-01-04

Daili kilpa megztinio sagai

- kaip išmegzti?
Pagal Barbarą Breiter,versta iš čia
Megzkite iki tos vietos, kur turi būti sagos kilpa.
Nukelkite neišmegzdamos pirmą akį nuo kairiojo virbalo ant dešiniojo.
Siūlą perkelkite į mezginio priekį, ir ten palikite. Nukelkite sekančią akį nuo kairiojo virbalo ant dešiniojo ir pertraukite ją per pirmąją nukeltąją akį. Kartokite tol, kol bus nuimtas reikalingas kilpos dydžiui akių skaičius.
Perkelkite paskutiniąją akį nuo dešiniojo virbalo atgal ant kairiojo.
Apsukite mezginį.
Siūlą perkelkite į mezginio priekį. Kilpos pradžios kamputyje užmeskite tiek akių, kiek nuėmėte, plius vieną papildomą akį.
Apsukite mezginį.
Perkelkite pirmąją kairiojo virbalo akį ant dešiniojo. Pertraukite ją per papildomai uždėtąją kilpos akį. Tuomet grąžinkite ją ant kairiojo virbalo.
Pabandžiau išsiverst, bet nelabai aišku, tiesa? :( Na, bet rezultatas, gautas tiesiog darant taip, kaip man "regis", kad reikia, mane visai tenkina - tikrai pavyko padaryt dailesnes kilputes sagoms, nei iki šiol...
O mezgu dabar štai tokį megztukėlį vienai iš mažyčių



Žinau, žinau, nevaikiškos spalvos, bet atrodo tikrai neblogai, ir siūlai labai smagūs... ir LABAI gražios sagos - mano trofėjus iš vieno sostinės skuduryno tąkart specialiai dėl jų pirkau tokį veltą suveltą vilnonį megztuką :)
Kiek perskirsčiau akis skirtingom megztuko dalim, nes pastebėjau, kad rankovės vis būna plačios, o neploniem pilvukam labai greit pritrūksta vietos... Dabar gal lėčiau išaugs.
O dar - pirmą kart kaklas bus tiesiog kvadratinis, be babytės megztiniam būdingo suapvalinimo. Ot taip va.