{šią akimirką}

...dairausi atgal.

Praleidau pirmąjį metų penktadienį, neišsirinkus savaitės akimirkos kartu su Soulemama - gal todėl, kad buvau per daug užsiėmus praėjusių metų retrospektyva... ir "žaidimu" su Beždžionės paveiksliukų tvarkymo programa (kurią labai rekomenduoju, jei Jums iki šiol buvo mistika, KAIP kitos blogerės sudėlioja nuostabiuosius savo koliažus ir padaro kitus triukus su paveiksliukais :))

Dar vienas šito užsiėmimo rezultatas - savotiškas mano credo ateinantiems metams. Žodžiai atklydo per FB, o nuotrauka - tobuloji mamos medžio nuotrauka.

Kalendorius

" - tai ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta matomu dangaus kūnų periodišku judėjimu.
Žodis "kalendorius" kilęs iš lotynų žodžio calendarium - "skolų knygelė". Senovės Romoje skolininkams kalenda - mėnesio pradžia, apytikriai sutampanti su Mėnulio jaunaties pasirodymu, - procentų mokėjimo terminas. Pasakymas "atidėti iki graikiškųjų kalendų" (ad Kalendas Graecas), reiškia laiką, kurio niekuomet nebus, nes žodį "kalendos" vartojo tik romėnai.
Viena svarbiausių astronomijos užduočių senovėje buvo kalendoriaus sudarymas. Išspręsti šį uždavinį buvo ne taip lengva."

V. Cybulskis. Pasaulio šalių kalendoriai ir chronologija. - 
Kaunas, "Šviesa", 1988, 16p.

Dar tam pačiam puslapy yra toks sakinys: "Pagrindinis laiko vienetas - vidutinė saulinė para - per trumpas laiko tarpas skaičiuoti daugeliui reiškinių, tarp jų ir žmogaus amžiui. Todėl prireikė pasirinkti kitus du vienetus - atogrąžinius metus [...] ir mėnesį".

Metus baigiu skaitinėdamaštai šią, materialistinę laiko perspektyvą skelbiančią knygelę. Smaguma skaityt Lenino ir Engelso citatas apie tai, kad "pasaulyje nėra nieko, išskyrus judančią materiją" ir astronomijos reikalingumą piemenų ir žemdirbių tautoms... :) 

Bet tai nedrįsiu čia postringaut - negi  maža mano galva supranta ką daugiau už tuos didžius protus... 

Ką noriu pasakyt - ta saulinė para apskritai atrodo viskam per trumpas laiko tarpas. Per trumpas nuveikt visus norimus darbus, be to - dar pailsėt, per trumpas, kad atleistum - sau ir kitiems, ir tam, kas nusisekė ne taip (gerai) kaip norėjai. 

Kitaip yra su metais. Yra daugiau šansų suspėti. Metų gale galima braukti balanso brūkšnį ir pasakyt - VISKAS, rytoj VISKAS BUS KITAIP :) Visus pelenus, šukes, sąšlavas ir ašaras palikti seniesiems metams... 

Ir mėgint tuo tikėt. Ir pasiryžt. Nepasiryžt negerai. Praeinantieji buvo labai sunkūs metai - to išvardyto "gėrio" daugiau nei reikia, sveika ar protinga... Galvoju sau - gal kiek kaltos ir mano metų pradžios nuotaikos. Užtat šiemet turiu visą sąrašą pasiryžimų, tarp kurių

• žvelgti šviesiau
• kalbėti be nekantrumo gaidų balse... ir kiek tyliau.
• melstis daugiau
• mankštintis bent kartais
• vienu metu įsipareigoti ne daugiau kaip vienai nemėgstamai veiklai;

• skirti asmeniško laiko kiekvienam vaikui... bent septynias minutes per dieną;
• per dieną (gerai jau, parą... :)) padaryti vieną dalyką, kuris pradžiugintų mano vyrą;

• vienu metu turėti ne daugiau trijų nebaigtų rankdarbių 

• skaityti daugiau ir nuolat, ypač savo bibliotekos knygas (antraip, kam jos namie?)
• neapleisti kalbų, kurias moku, mokytis vienos naujos;
• atleisti sau, kai nepavyksta...  
• nenuleisti rankų, bandyti iš naujo... vėl ir vėl.

Pernykčiai pasiryžimai buvo tokie kuklučiai. Bet jie - įgyvendinti! 

Tuo pasidrąsindama ir žengiu į Naujuosius. Žiūrėsim, kas "išeis" iš viso didžiojo pasiryžimų sąrašo. Jau dabar aišku viena - jei pavyks įgyvendint net ir nedidelę jo dalį, nufotografuot ją bus labai labai nelengva :) 

Pasiūliui

Ką gi, reikia imti ir tiesiog pradėti Naujuosius metus, kol jie dar bevitiškai nepaseno :)

Ačiū už paskatą Ginny iš small things už kassavaitinį "Pasiūliui" įrašą, kur  vis noris jungtis ir dalyvaut.  

"Įžengiu" į juos su naujom megztom kojinėm - kuklia dovanėle vienam nepaprastam žmogui. Siūlai - Plungės vilna (bata), ir dvigubas Teksrenos vilnos siūlas (spalvotas).

O ant virbalų - pirštinių poros pradžia. Neseniai paskaičiavau, kad žiemą vienu metu mano mergaičių galūnes apšiltint reikia bent šešių porų pirštinių ir šešių porų kojinių - po porą kiekvienai merginai, ir po atsarginę porą - jei sušlaptų. O sušlampa nuolat. Išeina, viso - dvylika porų, vadinas, reikia numegzti po porą pirštinių arba kojinių kas mėnesį. O dar reikia trijų šiltų kepurių, ir dar trijų - atsargai, jei pasimestų. O pasimeta nuolat. Išeina, reikalingos šešios kepurės, vadinas, kas antrą mėnesį reikia numegzti po kepurę. O jei atrodo, kad perdedu su kiekiu, tai reik turėt minty, kad visada galima rast progą ir žmogų, kad "perteklinę" porą padovanotum :)

Štai toks yra vienas iš mano šių metų pasiryžimų. Juk būtinai reikia kažką pasiryžti - vos ne kiekvienam tinklaraštyje tokių "rezoliucijų" metų padžioj užtiksi. Iš dalies dėl to taip ilgai negalėjau pradėt rašyt blogą šiemet. Nes negalėjau apsispręst, kam pasiryžtu :) Arba, jei tiksliau, apie kokius pasiryžimus verta čia pasakot :). 

Skaitinių lentynoj jau gerą mėnesį - knyga apie Findusą ir Petsoną "Kalėdų senelio staigmena". Skyrius po skyriaus Alx skaitė ją vakarais vaikams beveik visą prieškalėdinį laiką, ir truputį po Kalėdų, ir tik vakar pasiekė pabaigą. Labai gera knyga, verta atskiro plataus pakalbėjimo. Knyga, iš esmės, apie tai, kaip dažnai pamirštam, jog visada svarbiausia yra bendrystė, o ne dovanos, darymas ir jo rezultatai. Kalėdų laikotarpiu, ir visada. Rinktis bendrystę - pirmiausia. Dar vienas pasiryžimas Naujiesiems :)
Ir - dar kartą, ŠALIN PERFEKCIONIZMĄ, sulaikantį nuo naujų pradžių.
Su Naujaisiais :)