{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Rudens spalvos

ne visada būna tokios, kurias lengva pavadinti...

Daugybė jų - tokio skirtingo rudeniško rudumo :)
Pamenu, kažkada seniai svečiavomės pas vieną anuomet labai jauną dizainerę :). Ji mums išdalino lapelius su skirtingų rudų tonų taškeliais,  ir paprašė užrašyti, su kuo tie tonai asocijuojasi. Viena spalva, pavyzdžiui,  man priminė baravykus... Kai paprašėm paaiškinti, kam šis žaidimas, ji paaiškino, maždaug taip, kad patraukliau pirkėjams pirkti baravykines kojines, nei tiesiog rudas :D
Gal ir tiesa. Visai norėčiau rudenėjamčio dangaus mėlio suknelės

...ar negyvenamo sraigės kiautelio spalvos megztinio

ir drėgno ryžo katino spalvos kepurės :D
Žodžiu. Aną dieną vėl buvom pas mamą. Uodėm, lietėm, ragavom, klausėmės, ir žiūrėjom žiūrėjom žiūrėjom.

O kodėl diena balta?

O kodėl naktis šalta?

O kodėl katė rainuota

Kaip arklys nepabalnota?

O kodėl man būti čia

Rytą, dieną ir nakčia?..

O kodėl tenai nebūti,

Bent truputį,

Nors truputį!

Iš Sigito Gedos Knygos "Pranukas Pramaniūgas"

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Pasiūliui

Mezgu kaimynei. Dar praėjusį rudenį ji manęs prašė numegzt juostą ausims (ap)šildyt (na, kaip jos ten vadinas?.. :)). Pimąją teko išardyt - buvo per plati ir stirksojo virš galvos... O antrasis variantas labai ilgai jau voliojas iš maišelio į maišelį, iš dėželės į dėželę. Bet gi, kaip sakoma, traukris nebėra kur. Įsipareigoju kitą savaitę parodyt baigtą.

Smagu retkarčiais ir sau ką nors nusimegzt. Labai labai kuklios riešinės, kurias aš mėgstu dėvėt kiek kitaip, nei įprasta.

Kas šią savaitę mezgama ir neriama pasaulyje, galima pasižvalgyt čia, per Small Things langelį... :)

Mišios vaikams

- Bažnyčios puošmena ir džiaugsmas - kun. Antano Saulaičio SJ straipsnis, vienintelis toks išsamus (ir šmaikštus) lietuviškai;
- 25 metai "Mišioms su vaikais" - kitas labai informatyvus A. Saulaičio straipsnis;
- kaip tai daro Vilniaus šv. Jonų bažnyčia - pokalbis su Neringa Markauskaite, vaikų tarnybos vadove;
- tikrų vaikų Mišių garso įrašas :) - Mišios su br. P. Vaineikiu;
- geras straipsnis TĖVAMS apie Mišias su vaikais - dešinėje matosi nuorodos į daugybę kitų verstų straipsnių iš knygos "Mano vaikas ir Dievas";
Ir devynios galybės idėjų, medžiagos, padrąsinančių, patariančių straipsnių anglakalbiuose puslapiuose:
http://ministry-to-children.com/
http://www.kidssundayschool.com/index.php
http://www.childrens-church-ministry.com/
http://www.childrensministry.com/
http://www.christianitytoday.com/childrensministry/

Kaip nusivelti

(jei esat vėlimo profesionalė, galit net nežiūrėti, kaip kad ir nepastebėti apačioj prikabintos nuotraukos su musmiraite, kuria aš pati tai esu ŽIAURIAI patenkinta :); bet pradedantiesiem - labai mieli ir paprasti darbeliukai) -
įstabų moliūgėlį;
naivią kaimietišką avytę;
išsišokėlę musmirę;
švelnutį lėliuką - nykštuką;
tuntą "daugiafunkcinių" nykštukų.
Čia - mano bene ketvirtas gyvenime veltinis. "Samanas", beje, vėlė Ronja :)

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Pasiūliui

Ką, vėl trečiadienis, Yarn Along diena.
Man gi per savaitę beveik nebuvo kada megzt.
Miškuose džiaugėmės rudeniu, skaičiau knygas, siuvau lėlytę, šiaip nervavavaus... :) Tai nieko ypatingo neturiu parodyti - vis ta pati šilkinė kepurėlė ant bambukinių virbalų. Dabar ji atrodo štai taip, o po ja - naujausias mano bibliotekėlės papildymas.

Paieškojau internete kokio nors šios knygos aprašymo, ir iš keleto akį užkabino pateiktasis bloge, žaviu lozungu kredo :) "geriaus davatkauti, nekaip blogą vyrą gauti".
Galvojau, su mezgimu šiandien pasispausiu, bet kad laisvu laiku kepiau nuo Jacqui nusižiūrėtą medkirčio tortą (Lumberjack cake)... O kadangi išėjo visai pavykęs,

pasidalinsiu receptu, bent tokia iš mano rašinėjimo čia bus nauda.
Susmulkinti 250g finikų (datulių), sutarkuoti porą obuolių, įmaišyti šaukštelį sodos, viską užpilti 250ml verdančio vandens ir palikti ataušti.
Atskirai iki purumo ištrinti 125g minkšto sviesto su 175g rudojo cukraus, įmušti kiaušinį. Sudėti datulių - obuolių masę, gerai išmaišyti, įberti 150g miltų, žiūpsnį druskos ir maltų gvazdikėlių. Išmaišius sukrėsti į riebalais pateptą ir trupinukais pabarstytą skardą. Kepti apie 40 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Užpilas: ant ištirpdytų 75g sviesto maišant kiek pakepint su 75g cukraus, 60g kokoso drožlių ir 75ml pieno.
Pyragui baigiant kepti, užpilu padengti jo paviršių, ir pakepti dar 25min. Aš kepiau penkiolika - manau, pakako ir to, viršus išėjo baltas, matyt, todėl, kad naudojau baltą cukrų...
Baigus kepti, palikau orkaitėje, kad atvėstų, kitaip sunku nesuniokojus išimti iš formos.
Minkštas, uogieniškas, saldus (kaip du medu :)) pyragas, puikiai tinkantis prie popiečio arbatos...
Thank you, Jacqui :)

Vieną lietingą dieną

- taip (One rainy day angliškai) vadinasi knygelė, apie kurią bus šio vakaro įrašas. Ir juo norėčiau pradėti įgyvendinti vieną senokai sumanytą užmojį - (pa)rašyti apie mūsų su mergaitėm mėgstamiausias vaikiškas knygas. O retkarčiais - ir apie nemėgstamiausias. Ši idėja kilo senokai, būtent vieną tokią, nepatikusią (bent jau mudviem su vyru) parsinešus iš bibliotekos. Ją prisiminiau ne kartą, bevartydama internetinių knygynų puslapius ir stypsodama prieš tikrų knygynų vitrinas ir lentynas. Savotiškai paskatino ir Austėjos Landsbergienės puslapis apie skaitymą su vaikais. Taigi, be ilgų įžangų...

Parašė M Christina Butler, nuostabiai iliustravo Tina Macnaughton.

 Tekšt, tešku tekšt!
Ežiukas nubudo nuo lietaus lašų teškėjimo.

- Valio! - nudžiugęs sušuko jis. - Pagaliau lyja! Galiu dėvėti savo lietpaltį, kepurę ir aulinius, ir išmėginti savo gražųjį skėtį.[...]

- Tai puiku! - ežiukas juokėsi, sukdamas savo skėtį ir taškydamasis giliausiose balose, kokias tik aptiko savo kelyje. [...]

- Dievulėliau, tu peršlapęs, kurmi! Še, imk mao skėtį, - pasakė ežiukas. - Ką veiki čia, lietuje? [...]

Tuomet netikėtai vėjo gūsis išvertė skėtį. Ežiukas pasileido paskui kurmį, kurį vėjas pakėlė kartu su skėčiu. [...]

Kurmis įsirito į skėtį, nešamą pasroviui upe. [...]

- Greičiau čionai, - šaukė lapė, - Pelė su šeima pakliuvo į bėdą! Vanduo baigia užtvindyti pievą. Ar galite jiems pagelbėti? [..]

- Mes jau čia! - šūktelėjo ežiukas išsigandusioms pelėms, kurios sūpavosi pakibusios ant žolės. [...]

- Na štai, - tarė lapė, padėdama visiems išsilaipinti, - Eime pas Barsuką išsidžiovinti. [...]

Taip draugai šiltai ir sausai įsitaisė prie ugnelės, ir išpasakojo Barsukui visus savo tokios lietingos dienos nuotykius.

Vaikiškų knygelių mes turime daug. Tik, norėdama palaikyt bent šiokią tokią tvarką namie, laikausi šiokių tokių principų, ir jos ne visos visą laiką mergaitėms yra prieinamos. Paprastai ant jų knygų lentynos yra viena kita mėgstamiausia knyga, knygos, parsineštos iš bibliotekos, ir "metų laikų" knygelės - tokios, kuriose istorijos yra susijusios su atitinkamu metų laiku, atspindi "aktualijas" už lango.
Tokia štai, "rudeninė", yra ir ši, viena naujausių, mūsų knygelių. Pirkau ją dėvėtą iš Amazon.co.uk už vieną pensą :) - keturis svarus kainavo pristatymas. (Valio valio (ir vargas vargas mano biudžetui) - amazon pripažino Lietuvą Europos šalimi, ir dėvėtų knygų siuntimasis tiesiogiai iš Anglijos atpigo bene tris kartus)
 Pati istorija - paprastutė, bet nenuobodi, turi šiokios tokios įtampos, ir, žinoma, laimingą pabaigą. Piešinėliai nuostabūs, jaukūs, aiškūs ir ryškūs, bet neprimityvūs. Pasakojant istoriją iš karto galima rodyt daiktus ar įvykius, apie kuriuos eina kalba. Beje, raudonasis skėtukas ir ežiuko lietpaltis, kepurėlė ir batai visur yra dengti  slidžia plėvele, kurią mano mažosioms įdomu dar ir paliesti.
Pirkčiau knygelę vien jau dėl viso, ką išvardijau. Bet svarbiausia asmeniškai man šioj, kaip ir daugumoj kitų geriausių knygelių yra tai, kad pasakojimas yra susijęs su mano vaikams pažįstama aplinka, patirtimis, ir dar subtiliai, neįkyriai kalba apie tai, kas vertinga ir gera.
R puikiai pažįstamas taškymosi po balas džiaugsmas, išgąstis ir susirūpinimas, kai vėjas  išverčia skėtįl ji dabar vis pačiumpa kurią nors sesę už kojytės, ir sako, kad pagavo ją "už letenėlės, kaip ežiukas kurmį"... :))
Kartu ji, tęsdama savo "kodėl" maratoną, klausinėja, - "kodėl ežiukas atidavė skėtį? o kodėl lapė šaukia? kodėl jie pirma paėmė mažas pelytes? kodėl barsukas davė jiems arbatos? kodėl jie draugai?" Tai klausimai, į kuriuos ji dabar jau pati mėgsta atsakyt, ar net sugalvoja situacijas, kaip elgtųsi, jei kažkas panašaus atsitiktų mūsų pažįstamiems ar draugams.
Mes jums viską, viską atiduotume, brangieji, ir skėčius, ir botus, ir arbata pavaišintume su sausainiais... :))
Štai toks savaime ateinantis moralas... :)

P.S. Neužtikau šios ar panašios knygelės lietuviškai. Gal nepastebėjau? Pasidalinkit, ką skaityti rudenį?..

Nuostabi diena

buvo šiandien. Lyg išlaisvinimas - išrūkti iš nuo savo dienų šventimo (?) jau pavargusių Šiaulių šurmulio, pabėgti nuo be aiškaus tikslo klaidžiojančių žmonių minios, prekybininkų balagano, brangaus maisto viliojančių aromatų gatvėse, padengtose kas dieną tarytum vis tankėjančiu šiukšlių kilimu. Brr. 
Išvažiavom pas mamą, į mano mylimus Tytuvėnus. Tikra bobų vasaros diena. Ir tokia nuotaika... Kai noris spoksot į įspūdingus dangum plaukiančius debesis, gėrėtis žydinčiais jurginais, fotografuot boružes...

...savo basas kojas kokio peizažo fone... (Na, pasikuklinsiu, ir, skirtingai nuo kitų blogerių, įdėsiu tik peizažą, be kojų... :)

...fotografuot mišką - iš viršaus žemyn ir apačios į viršų...

...ir vėl iš naujo. Tiesa, iki šiol niekad nebuvau fotografavus grybų. Na, tai atsigriebiau už visą gyvenimą :D Vienintelės mūsų rastos ir tinkamos valgyti - šitos trys ūmėdėlės...

Bet gi ne maitinimosi tikslais po mišką ir klaidžiojom. Tiesiog kvėpavom, uodėm, lietėm, klausėm ir žiūrėjom, žiūrėjom, žiūrėjom... Ro vis klausinėjo, "kas ten gyvena" - apie kiekvieną kelmą, išvartą, kupstą ir rąstą. Matyt, kiek nejaukiai jautėsi, nes vis tikėjos iš už medžio išlendant kokio nepažįstamo miško gyventojo. Dėl to neramaus dairymosi "kaltės" gal kiek tenka ir vienai nuotaikingai dainelei, kurią šiandien, besirengiant pas močiutę, prisiminiau:

Išbėgs išbėgs pelė iš miško. 2 k.

Ta pelė tą grūdą,
Tas grūdas per pusę,
Ta pusė per pusę
Avižėlė, žalia žolelė.

Išbėgs išbėgs katė iš miško. 2 k.
   Ta katė tą pelę,
   Ta pelė tą grūdą...

Išbėgs išbėgs šuva iš miško. 2 k.
   Tas šuva tą katę...

Išbėgs išbėgs lapė iš miško. 2 k.
   Ta lapė tą šunį,

Išbėgs išbėgs vilkas iš miško. 2 k.
   Tas vilkas tą lapę...

Išbėgs išbėgs meška iš miško. 2 k.
   Ta meška tą vilką...

Na, bet nieks neišbėgo, ir akis į akį nesutikom nė gyvos dvasios, nebent gyvom dvasiom laikytume slieką ir kelias mažulytes varliukes...

Ta dainelė - tai dar vienas puikus tekstas trimetei galvelei :) - su daug pasikartojimų, ir savotiška greitakalbė liežuviui mankštint, be to, skambi ir visai tinkama šūkaliot/skanduot miške, net einant nelėtu žingsniu... 
kaip ir pora aminty užsilikusio tradicinio vaikiško eilėraštuko eilučių:

Gelsta klevo lapas.
Rudenėli, labas...

Labas, rudenėli.

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.