Kaip sunaikinti slyvas?

Greitai ir maloniai?

Visų namų šeimininkių draugas google šiandien man padėjo rasti štai tokį atsakymą.

Tikrai labai vykęs ir greitas slyvų pyragas. Kol rašau, orkaitėj kepa jau antras, nes netikėtai sužinojom, kad į svečius užsuks senelis (Alx tėtis), o pirmą, iškeptą ryte, jau suvalgėm. Hm hm, na gerai. Suvalgiau :)

Taigi.

85 g minkšto sviesto, 140 g cukraus, kiaušinį ir stiklinę pieno sumaišiau į vientisą masę, subėriau 225g miltų, sumaišytų su dviem kupinais šaukšteliais kepimo miltelių. Kepimo formą ištepiau sviestu, pabarsčiau manais (džiūvėsėliai kaip tyčia pasibaigę), tešlą išlyginau. Tada vieną prie kitos, lygiom eilutėm, minkštimu į viršų, dėjau ant viršaus slyvų puseles (turiu pilną kiaurasamtį didelių, raudonų, vengriškų slyvaičių, kurių nuo praėjusio penktadienio neprisiruošiau paverst slyvų džemu, užtat dabar jau "dega" sunaudot), viską gan gausiai apibėriau cinamono - cukraus mišiniu, ir pašoviau į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Rytą pyragas iškepė per maždaug keturiasdešimt minučių. Minkštutėlis, kvaputėlis, ir labai labai dailus. Taip ir prisimena mamos mėgiamas posakis, kad genialumas - paprastume :)

Nuskambėjo sodai obuoliais...

- sakė poetas.
Ir mus šiandien pasiekė to skambesio aidas - ačiū, Ingrida :) Puskibiris baltų alyvinių obuoliukų tebespokso vonioj!
O kadangi "kolegių" tinklaraštininkių įrašuose vis pasirodo "I can" - "konservuoju", tai pasiryžau ir aš leistis įtakojama sezono tendencijų, tsakant :D
Niekad nieko nesu konservavus. Esu net savotiška "antikonservuotoja". Nuo vaikytės man šis sezonas šiek tiek... dygus. Apie jį pagalvojus, iškyla lengvo panikos, streso, gobšumo ir pavydo jausmų prisiminimas. Kažkodėl taip.
Apskritai aš žmogus labai vienadienis. Kažkaip priešingas man kaupimas. O kaupimas su konservavimu net labai susijęs: kaupi cukrų, paskui kaupi krepšiuose uogas, kad susidarytų daug daug, paskui kaupi kantrybę virimui ir maišymui, paskui švarini susikaupusius stiklainius... paskui vėl apsišarvuoji kantrybe, nes net kantriai išviręs visą saldų gėrį, jo gi iš karto negausi - teks laukti pūgotos žiemos, kol atsidarysi saldaus stebuklo stiklainėlį.
Žodžiu. Kol štai plepu, už nugaros burbuliuoja ir šliurbsi ant mažos ugnies verdamos obuolių - cukinijų tyrės puodas (aha, retkarčiais pamaišau). Visad būna pirmas kartas, taip juk sako? :D
Ėmiau lygiom dalim cukinijos ir obuoliukų (ir vienų ir kitų nuplautų, nuluptų, pašalintom sėklom), juos susmulkinau kombaino ašmenim, užpyliau pora šimtų gramų cukraus (masės buvo apie 800g), palaikiau porą valandų, kol išsiskyrė sulčių (kol suguldžiau ir užmigdžiau vaikus), ir pavirsiu, kaip liepia receptas, 20min. Jau tuoj laikas.
Stiklainių nekaitinsiu. Ai. :) Išploviau ir paskalavau lašeliu spirito, kaip pamokė mama. Toks va bus pirmas mano konservavimo "blynas" - greitam sunaudojimui. Toliau žiūrėsim. Sau daviau žodį, kad nė vieno Ingridos obuoliuko neprapuldysiu.

Cvetajevos pyragas

Tešla:
Į didelį dubenį supilti 100g grietinės (per klaidą supyliau visą stiklinę - 200g; vis viena puikiai pavyko).
150g sviesto ištirpdyti, atvėsinti, supilti į dubenį su grietine, maišyti, kol gausime vientisą masę.
Dvi stiklines miltų persijoti, sumaišyti su 1,5 šaukštelio kepimo miltelių, įmaišyti į sviesto/grietinės masę. Užmaišyti minkštą tešlą (užminkius pastačiau šaldytuvan, kol paruošiu užpilą ir obuolinį įdarą ).

Užpilas:
Stiklinę grietinės išplakti su stikline cukraus ir šaukšteliu vanilinio cukraus, įplakti kiaušinį ir du šaukštus miltų.

Obuolinis įdaras:
Puskilogramį obuolių nuplauti, nušluostyti, suketvirčiuoti, išpjauti sėklalizdžius, ketvirčius supjaustyti plonom riekelėm.

Tešlą miltuotom rankom paskirstyti po kepimo indą, suformojant palei kraštus "bortelį". Lygiai paskleisti obuolius, užlieti užpilu. Kepti iki ~180°C įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

Šaltinis
Idėja :D

Post scriptum
Receptą išverčiau ir surašiau tiesiog bekepdama, dabar negaliu nepridėt: patiektas karštas, su rutuliuku ledų ir keliais šaldytais juodaisiais serbentais - tai yra tobulas mano skoniui desertas!! Svarbu gražiai suformuot ne per storus "bortelius" (o ne "tep lep", kaip padariau aš). Originaliam recepte siūloma kepti 18х25cm dydžio skardoje, aš gi kepiau apvalioje, 24cm skersmens - buvo kaip tik.

Gražu

...ir skanu. Šiandin virėm moliūgų sriubą ir kepėm bandeles, kurios ir matos nuotraukoj.
Man patinka ruduo :)

Voveraičių sriuba

Šiandienos atradimas - "dieviška" voveraičių sriuba iš šaunaus pragaro virtuvės blogo :)
Greita ir gardu. Po ilgo pasivaikščiojimo skaniai valgė net didutė, ką jau kalbėti apie mūsų sriubinį tėtį...
Įdėjau litrą voveraičių - kaštavo penkis litus.