2010-12-31

Laimingų Naujų!


Vakarą tylų kai atsiveria dangus,
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus.
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu:

Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis,
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais.
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis,
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis.

Tu man atleiski, jei buvau tau neteisus,
Juk esu tik žmogus, bet užmirškime vargus
Ir gyvent šimtą metų palinkėsiu tau karštai.
Gims vaikai, bus draugai, bus Naujieji, ir gerai.
Gal gale ir bus gerai...

Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis,
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais.
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis,
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis.

Vakarą tylų, kai atsiveria dangus,
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus.
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu:
ir kartosime abu:

Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis,
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais.
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis,
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis...



Nuotrauka Rūtos Krencienės

2010-12-21

Mūsų lesyklėlė

žiemai valdant tapo nepaprastai populiari! Beveik prieš metus džiaugiausi pirmąja savo lesyklėlės lankytoja.
Pastaruoju metu mūsų palangės ir balkonas mirga kiek margesnėm plunksnom, nors tas margumas, aišku, kaip natūraliai dažytų lietuviškų vilnoniaų siūlų :) Na, bet turim ir džiaugiamės, - zylutėm, žaliukėm, vienu kitu pro jas prasimušančiu žvirbliuku, o šiandien štai sulaukėm ir dagilio - jei tik neapsirikau aš savo lyginamajame paukščių nuotraukų tyrime, bebandydama atpažint išvaizdųjį svečią :) Štai, kaip ramiai jis smaguriauja saulėgrąžom ant mūsų virtuvės palangės -



Gero apetito, mielasis :D

2010-11-28

Pirmasis Advento sekmadienis



Malda, žiebiant Advento vainiko žvakes - tinka kasdien meldžiantis šeimoje
Dieve, tegul Jėzaus Kristaus palaima
pasiekia mus taip, kaip šios žvakės šviesa,
sušildo mūsų širdis,
ir nušviečia mums kelią.
Tegul mūsų Išganytojas Kristus atneša gyvybės
į šio pasaulio tamsą,
ir į mus, belaukiančius jo atėjimo.
Versta iš T. Victor Hoagland, C.P. maldų




ADVENTO UŽSIĖMIMAI

Adventas – džiaugsmingo laukimo metas, ne antra Gavėnia. Pagrindinė jo mintis – Dievas save dovanoja per Kristų

1. Jesės (Jėzaus kilmės) medį puošti žymių Šventojo Rašto žmonių simboliais.
2. Paruošti Advento vainiką su penkiomis žvakėmis, malda.
3. Eglutės ruoša – puošimas rankdarbėliais ir šventinimas malda.
4. Prakartėlė, iškarpyta iš kartono ar pan.
5. Prakartėlės statulėlėms ruošti naują vietą, kitokią aplinką.
6. Senelių globos namams suklijuoti albumus iš žurnalų iškarpų.
7. Laiškai, rašomi rečiau sutinkamiems asmenims.
8. Dievo pažadai Šventajame Rašte – surasti, apmąstyti.
9. Skaityti apie šventųjų gyvenimus (vaikų vardų ar kitų mėgstamų šventųjų).
10. Namų darbo Advento kalendorius su paveikslėliais ar Šventojo Rašto ištraukėlėmis.
11. Jau iki Kalėdų gaunamų sveikinimų skaitymas vakarienės metu.
12. Kepurėn sudėti lapelius su užrašytais visų vardais, išsitraukti po vieną ir tam asmeniui atlikti gerą darbelį.
13. Dėžutėn sudėti lapelius su užrašytais žadamais gerais darbeliais ir vėliau aptarti, kaip tai pasisekė išpildyti.
14. Per metų ketvirčio pasninką (gruodžio viduryje) sutaupyti pinigų ir jais kitus sušelpti.
15. Gruodžio 6d. – šv. Mikalojus. Už durų padėtuose batuose randami saldainėliai…
16. Gruodžio 21d. – šv. Tomas, senelių globėjas...
17. Vaikų teisės ir vaikai pasaulyje – pasikalbėti, domėtis, papasakoti.
18. Žodžiai: ‘Amen’, ‘Aleliuja’, ‘Osana’, ‘Kyrie’, ‘Emanuelis’,- ką jie reiškia?
19. Sušelpti vargstančius.
20. Nedaiktinės dovanėlės – geriems darbeliams skirtas laikas.
21. Šeimos istorija – peržiūrėti albumus, papasakoti įspūdžius, nupiešti šeimos medį.
22. Šventojo Rašto ištraukėlės skaitymas kasdien (Dievo žodis – mūsų namai).
23. Malda šeimoje, kaip ryšys su Bažnyčios malda.
24. Šeimos tradicijos ir papročiai – peržvelgti, papildyti, pakeisti.
25. Kūčių ir kalėdinių valgių ruoša.
26. Advento liturginiai ir kitokie simboliai – sužinoti, pasakoti, dalintis.
27. Advento maldos prie stalo (kasdien kita).
28. Kalėdiniai papročiai kitose tautose (pasakoti, parodyti, nupiešti…).
29. Lietuviški Kalėdų ir Naujųjų metų papročiai.
30. Kitų pagrindinių pasaulio tikėjimų Šviesos šventės, – pavadinimai ir papročiai. Pasidomėti, pabandyti pritaikyti…
Radau patalpintą SM forume dalyvės Sgmola

2010-11-27

Kurtuvėnai, oi Kurtuvėnai...



Kaip vis gi nepaprasta, kai žmonės savo mintim ir veiksmu išplešia iš nebūties ir sukuria KAŽKĄ TOKIO...
Šiandien buvom Kurtuvėnuose. Likau sužavėta. Labiausiai - nuostabiu žmogaus užmoju kurt, kurt grožį. Grožį dėl grožio. Išliekantį grožį.
Ir kokia graži mano dukrytė po tais nuostabiais senais Kurtuvėnų dvaro parko medžiais, koks nuostabus man tame vaizde praeities ir dabarties, ir ateities susitikimas.
Buvo nuostabi šalta beprasiddančios žiemos diena. Nuostabi paskutinė liturginių metų diena. Ryt pradedam naują ratą. Vėl Adventas.



















2010-11-25

Padėkos dieną

- už buvimą moterim,
- už ryšį su mama, močiute, promočiute, propromočiute, visom močiučių močiutėm - iki pat Ievos,
- už tris dukras,
- už vaikystės prisiminimų stebuklą,
- už galimybę sugrįžt

nuolankiai ir iš visos širdies dėkoju.

Šiandien su Ro buvom Gasčiūnuose...




































2010-11-23

Žozefina

Mes ją turim. Pagaliau. Pirmoji mūsų šeimos mašina... Žalio perlamutro su sidabrine apačia Mitsubishi Space Wagon. Visai nemoteriškos išvaizdos, bet vos įsėdus supratau - jos vardas Žozefina :))
Pirkom iš Juozo, mano a.a. senelis, vairuotojas, Juozas, įsėdus ir pradėjus važiuot M1+ kaip tik grojo Chris Rea Josephine... :) Ar bereikia daugiau priežasčių?

Ir specialiai šiai progai "taupiau" jau seniai rastą M. Vainilaičio eilėraštį:

Pelytės mašina

Ak, pelyte paišina,
Jau ir tu su mašina!

Saulė, rytmečio rasa...
Bėgi, būdavo, basa
Pas šeimyną negiliu,
Bet vingiuotu urveliu,
Žirnio ankštim nešina...

O dabar - su mašina!

2010-11-21

Į Viešpaties būstą

džiaugsmingai keliaujam. Tikrai džiaugsmingai. Šiandien Ronja net atsisakė eit su tėčiu į miesto žaidimų aikštelę, nes ėjimas į bažnyčią jai pasirodė labiau viliojantis.
Viešpaties namai, kuriuos čia, Šiauliuose, lankom, ir už kuriuos savesnių neradom, - mūsų parapijinė šv. Jurgio bažnyčia.



Atsimenu ją dar iš savo vaikystės, labiausiai - Kūčių vakarus ir Bernelių Mišias. Pirmiausia, žinoma, įrengtą Betliejaus prakartėlę, su daugybe daugybe molinių figūrėlių, kurias visas ir dabar išdėlioja Kalėdų laiku padžiuginnt vaikus.

Bet dar labai ryškiai atsimenu ėjimą naktį į bažnyčią, įsikabinus seneliui ir babytei į rankas, čiūžinėjant apšalusiu šaligatviu, bandant šokinėti arba vilkti kojas įsikabinus už rankų, pus ausies klausantis nepiktų burbėjimų, kad "negalima, ir negerai, ir batus nuplėši..." :)

Nuolat lankytis būtent Jurgyj pradėjom gimus Julijai ir Verai. Vos kiek sustiprėjus, paprašiau Alx, kad sekmadieniniai pasivaikščiojimai visiems kartu, ir ėjimas į bažnyčią, taptų mums nauju geru įpročiu... ir gavau šitą dovaną. Manau, visi mes šiniuoliai, kaip sako Ro, kad ją sau pasidovanojom.

Kelias į bažnyčią žymi, kaip auga mūsų didutė. Pirmaisiais gegužės sekmadieniais visada imdavom dar ir kuprinę Ronjai nešti - viso kelio pėsčiom ji neįveikdavo, o išbuvus Mišias pėsčiomis dar ir grįžti namo nebuvo jokių šansų... Bet kaskart stebėdavom,kaip ji pati nueidavo vis toliau, aišku, su visokiais gudravimais: žiūrėk, ten koks katinėlis - greit bėgam prie jo; o dabar pereikim gatvę - tepu tepu; o einam apžiūrėt dviračių parduotuvės; ir... žiūrėk, jau beveik matosi botete - taip Ro vadindavo visokių rūšių aukštus statinius, norėdama pasakyt, kad tai - bokštas :)



Na, apie tai, kada, kas ir kaip vyksta Šiaulių Švento Jurgio bažnyčioj ir parapijoj, galima pasiskaityt šitame puslapyje, o aš labai lakoniškai noriu surašyt, kas gi mus traukia grįžt čia, kodėl mums čia geriau nei kurioj kitoj Šiaulių bažnyčioj. Čia yra gyvybės. Jaunimo choro giesmėse, šventoriaus žolytėje, po kurią taip smagu palakstyt, bobulytėse, kurių saujon įbruktus saldainius Ro man neša per Mišias ir prašo išlupti, net per ilguose ir per nuobodžiuose (atsiprašau...) klebono pamoksluose... Ir nors sulaukdamos pastabų ir aštrių žvilgsnių už vis gi per didelį judrumą ir garsumą, mudvi abi jaučiamės truputį savos ir truputį dalis to parapijos kūno...




Ro norisi čia sugrįžti - vėl "daryti amen", giedot aleliuja, susitikti su kitom mergaitėm, uždegti žvakelę, įmesti pinigėlį į kunigo lėkštutę ir į dėžutę - taip labai įdomu, nes reikia įkišt monetą pro siaurą tarpelį, galų gale - būt palaimintai (paskui, prisiminus eit ir laimint visus namiškius, pradedant kate :))), ir, išbėgus iš bažnyčios klausyt varpo dūžių, ir eit suptis ant sūpynių gretimam kieme, - duok Dieve ilgą amžių jas pastačiusiems, o sūpynėm - pergyvent mus ir mūsų vaikus...



Taigi...


Į Viešpaties būstą
džiaugsmingai keliaujam.

Džiaugiuosi išgirdęs, kas man pasakyta:
"Į Viešpaties būstą keliaujam!"
Štai mūsų koja jau stovi
Tavo, Jeruzale, vartuos.

Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės...


121(122) Ps

2010-11-13

2010-11-11

Šv. Martynas


Marie - Laure Viriot paveikslėlis

Gražus ir geras šis vakaras,
Ir mums nebaisi ši naktis.
Žvaigždes jau uždegė angelas
Ir mūsų žibintų ugnis.

Dega ugnelė Dievo valdom
bom bili bom bili bom bom bom...




Ta pati dainelė vokiškai

2010-11-05

Yra

žodžių, kurie, nors pasakyti labai paprastai, elementarioj internetinio forumo erdvėj, smigte įsminga į pačią širdį, sujudina, sukelia prisiminimus ir patirtį, ramiai nugulusius, ar mano pačios tvarkingai supakuotus ir nuošaliau stumteltus...
Šiandien taip ir atsitiko, ir norėčiau juos išsisaugoti - kaip kitom lūpom išsakytą mano pačios išgyvenimą:

"Gimdymas yra man susijęs su mirtim ir prisikėlimu, kai, atrodo, miršti, po to prisikeli džiaugsmui - panašiai į krikštą, panašiai į tikrąją mirtį - taip, kaip ją aprašė J. Bunyanas savo "Piligrimo kelionėje". Kai pereini per upę - yra skausmo, baimės, abėjonių, ir atrodo nera pabaigos.... bet turi laikytis ir tikėti, ir staiga pajunti dugną po kojom... Nežinau, sukelia man ta istorija, kaip ir tas pat gimdymas, labai stiprius jausmus, negaliu čia perduoti, bet labai laukiu...

Kitas dalykas, manau, kad gimdymas yra ypatingas laikas, kai Dievas aplanko visas, nes gimsta žmogus į pasaulį. Kitos moterys, kurios įsitraukia į įvairias meditacijas, tai pajaučia ir vadina kažkokia kosmine jėga, kuri vienu metu perima "veiksmą"... bet iš tikųjų, naujos gyvybės atėjimas negali būti nesusijęs su Dievo malone, suteikta šiai moteriai ir jos kūdikiui, net jeigu ji yra labai toli nuo JO.

Panašiai ir mirštant turbūt, vienu metu, jau žvelgiant jai į akis, gali paskęsti abėjonėse, bet turi laikytis pažado ir pereiti per UPĘ."
Natalija, dabar laukiasi penkto vaikelio




Dar prisiminiau, kad paauglystėj apie upės perplaukimą man kalbėjo Foje su savo daina Kai perplauksi upę...
O čia - kas tas Bunyanas,ir jo raštai angliškai.

2010-11-02

Vėlinės.



Kai nurims garsai,
Ir muzika nutils –
Ateisiu pas Tave,
Trokšdamas atnešt
Kažką labai brangaus,
Ko tikėsies Tu.

Atnešiu Tau daug daugiau,
Nei žodžius giesmėje,
Nes Tu juk laukei ne to.
Žvelgi į mano mintis
Ir viską žinai –
Tau reikia mano širdies.

Aš trokštu garbint tiesoj ir dvasioj
Viskas tik dėl Tavęs, tik dėl Tavęs, Jėzau.
Kur aš buvau neteisus, atleisk man
Viskas tik dėl Tavęs, tik dėl Tavęs, Jėzau.

Viešpatie brangus,
Išreikšti negaliu
Ko vertas vien tik Tu.
Net jei vargšas aš,
Priklauso viskas Tau –
Viskas, ką turiu.

Aš trokštu garbint Tave, aš trokštu garbint Tave
Giesmės video lietuviškai ir originalas

2010-10-31

Kažkodėl

būtent šiandien prisiminiau, kad kažkada puikiai kalbėjau vokiškai... Taip ir vaikščiojau pusdienį išsišiepus, dėkinga už visa, kas gero iš to kalbėjimo išėjo.
O dar - žodis žodin prisiminiau šitą dainą... :)

Irisches Segenslied

Text (nach irischen Vorlagen) und Musik: Markus Pytlik

Möge die Straße uns zusammenführen
und der Wind in deinem Rücken sein.
Sanft falle Regen auf deine Felder
und warm auf dein Gesicht der Sonnenschein.

Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.
Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.

Führe die Straße, die du gehst,
Immer nur zu deinem Ziel bergab.
Hab', wenn es kühl wird, warme Gedanken
und den vollen Mond in dunkler Nacht.

Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.
Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.

Hab' unterm Kopf ein weiches Kissen,
liebe Kleidung und das täglich Brot.
Sei über vierzig Jahre im Himmel,
bevor der Teufel merkt: Du bist schon tot.

Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.
Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.

Bis wir uns 'mal wiedersehen,
hoffe ich, dass Gott dich nicht verlässt.
Er halte dich in seinen Händen,
doch drücke seine Faust dich nie zu fest.

Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.
Und bis wir uns wiedersehen,
halte Gott dich fest in seiner Hand.


2010-10-28

Pusė metų

- neįtikėtina, bet tiesa, jau pusė metų, kaip mudu su Alx esam karalius ir karalienė, savo pily su trim karalaitėm :)
O vakar Asta padovanojo labai gražią pusgimtadienio dovaną, kuria nnoriu ir čia pasidalint - mūsų gražuolių nuotraukom.
Iki šiol labai pagalvodavau, prieš dalindamasi su kuo nors mažųjų nuotraukom, o dabar jaučiu, kad galiu. Kad jos jau nusileido čia, žemėj, jau įsitvirtino tam, dar švelniam, bet tvirtam kiautely...
Taigi...
Didutė

...ir diu din di, kaip seniai, pavasarį, vos sesėms gimus, Ronja jas skaičiuodavo



Ech, mergiotės :) Visos, rodos, tokios panašios, bet tokios skirtingos.
Tiesa, nuotraukos darytos prieš porą mėnesių, kažkurį rugpjūčio antradienį. Na, bet išvaizda nelabai tepasikeitė, - ko nepasakysi apie gebėjimus! Štai Vera šalymais jau nebe guguoja, o gražiai aiškiai skiemenuoja "me me me, ma ma ma" :)
Einu.
Labas rytas.
Vėl nuostabi nauja diena :)

2010-10-25

Mūsų Šiauliai

- taip jau senokai ruošiuos pavadint naują žymą, ir užfiksuot, kur mes esam. Juk, galų gale ir po galais - mes ESAME ČIA, jau treti metai. Kad ir koks nemielas man mano gimtasis (o taip) miestas, vis gi yra dalykų, kurie jau tapo savi, yra tokių, kurie kutena atmintį ir kviečia grįžti mano pačios vaikystės prisiminimus... Štai nuo vieno iš jų ir noriu pradėt pasakot/rodyt MŪSŲ Šiaulius.

Deivė Temidė virš įėjimo į teismo rūmus buvo pirmoji skulptūra, sukėlusi mano susižavėjimą. Lyg pro miglą pamenu save, einančią už rankos su močiute ir užvertusią galvą bežiūrinčią į šitą "mergaitę" užrištom akim, ir, dar keisčiau, laikančią kardą... Ir besigręžiojančią atgal, kad dar geriau įsižiūrėčiau, nes, aišku, kas gi ras laiko trimetės (manau, tokio tada buvau amžiaus) estetinio alkio tenkinimui spoksojimo būdu :))
Visažinis google padėjo rasti autorių - tai Henrikas Orakauskas, taip pat sukūręs ir keletą kitų skulptūrų Šiauliams - „Skaitantis žmogus“ prie Šiaulių dramos teatro, „Kregždės“, „Vėžys“, „Retro moteris“ (čia kuri?..). Ačiū jam, tikrai. Gražu...

O dar pagalvojau, kad, jei dukrelės užvers "kodėl", susijusiais su šita "mergaite", nelabai žinosiu, ką papasakoti... Taigi, pagooglinau dar.
Mari Poisson rašo:
"Tada Dzeusas veda antrą kartą – šįkart titanidę Temidę
Temidės visažinystė yra kitokia. Ji susijusi su tvarka, kuri suvokiama kaip kažkas jau nustatyta, galutinai patvirtinta ir įdiegta. Jos kalbėjimas yra kategoriškas. Ji byloja apie ateitį taip, lyg ši jau būtų dabar. Kalbėdama apie tai, kas bus, tarytum apie tai, kas jau yra, ji nepatarinėja, o skelbia nuosprendžius. Ji liepia arba draudžia.
Temidė dieviškajame pasaulyje reiškia stabilumą, tęstinumą bei dėsningumą, nenutrūkstamą tvarką, ciklišką metų kaitą, likimo ištartį. Ji turi nužymėti tai, kas uždrausta, nužymėti ribas, kurių nevalia peržengti, hierarchijas, kurias reikia gerbti, kad kiekvienas visada laikytųsi jam priderančio rango ir savo valdų.
Ji pagimdys puikius vaikus: Metų laikus bei Lemtis.
Susidėdamas su Temide, Dzeusas įteisina savo ką tik paskelbtas taisykles, savo valią išaukštinti bei privilegijuoti. Dviguba santuoka vainikuoja buvusio monarcho žlugimą ir naujojo valdovo atėjimą. Nuo šiol niekas jo nepakeis. Neatšaukiamais sprendimais jis nustato būsimų įvykių seką kaip funkcijų, rangų bei pagerbimų hierarchiją. Tiesą sakant, jis sustabdo visus įvykius. Kad ir kas atsitiktų, nuo šiol viskas jau yra visiems laikams numatyta ir patvirtinta Dzeuso galvoje.
Taigi aukščiausioji valdžia nustoja būti nepaliaujamos kovos siekiamybe ir tampa pastovia nuolatine tvarka".
Aha... labai įdomu, bet nelabai aišku keliametei...
- Temidė - Gajos ir Urano duktė, titanidė.
- Dzeusas ir Temidė susilaukė trijų dukrų – Lachesės, Atropos ir Klotonės. Pirmoji audė gyvenimo siūlą, antroji jį verpė, o trečioji nukirpdavo.
- Senovės graikų mitologija Svarstyklių žvaigždyną sieja su teisingumo deivės Dikės svarstyklėmis. Nuo šviesiojo Olimpo viršūnės Dzeusas nustatinėjo tvarką ir taisykles Danguje ir Žemėje. Jis griežtai stebėjo, kad žmonės jas vykdytų. Bet Dzeusas turėjo ir kitų rūpesčių, todėl šalia jo sosto visuomet būdavo pagalbininkai, pavyzdžiui, teisingumo deivė Temidė. Pagal Dzeuso nurodymus ji sukviesdavo dievų pasitarimus, surengdavo liaudies susirinkimus ir stebėjo, kad būtų laikomasi tvarkos ir įstatymų.
Dzeuso ir Temidės dukra – nenuilstanti Dikė – apeidavo Žemę su savo svarstyklėmis. Kad ji būtų bešališka, jos akys užrištos raiščiu. Ji pasakodavo savo tėvui Dzeusui apie neteisingų teisėjų ir žmonių veiklą, o šis juos žiauriai bausdavo už tai, kad jie nesilaiko jo nustatytų įstatymų. Deivė Dikė buvo visokių apgaulių ir melo priešė. Ji gynė tik tiesą ir teisingumą. Savo svarstyklėmis ji tiksliausiu būdu matavo teisingus ir neteisingus žmonių poelgius, kad jie gautų užsitarnautas Dzeuso bausmes, kad visur pasaulyje viešpatautų tik teisingumas. Dzeusas paliko savo dukrai Dikei svarstykles danguje. Taip tarp zodiako žvaigždynų atsirado Svarstyklių žvaigždynas, kad primintų žmonėms apie tai, jog jie turi griežtai laikytis įstatymų ir savo veiksmuose vadovautųsi teisingumu.

2010-10-24

Mano paveldėtas turtas

- taurė mano laimės,
tai, dėl ko, nepajudinus nė blakstienų, gavau dovanai, -
tikėjimo dovana,
mano išvaizda, būdas, galios ir negalios, perimtos iš pro ir pro senelių,
gyvenimo kelias, susikirtęs būtent ten ir tada, ir būtent su šituo vyru,
mano vaikai, kokie jie yra,
pasaulis, koks jis yra.
Už juos visus dėkoju; net ir už tuos momentus, kai apie visą šį paveldėtą turtą nenoriu nė minties krašteliu pagalvot...

Viešpatie, mano paveldėtas turte, taure mano laimės,
tavo rankoje mano likimas.
Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu.

Man džiaugias širdis, krykštauja siela,
ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis.
Juk manęs nepaliksi numirėlių būste,
tu man, savo draugui, neleisi trūnyti.

Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
tavo dešinėj bus per amžius linksmybės.
Ps 15, 5. 8–11

2010-10-22

Raštuotas megztukas

Vakar vėlai vakare pas mus iškrito pirmasis sniegas - ar begali būt rimtesnių paskatinimų užsiimt žieminiais mezginiais?
O pradėt noriu nuo dovanos - mažiuko megztuko mažiukui leliukui. Megsiu jį tradiciškai - priekyje susagstomą, reglanu, nuo kaklo žemyn, žodžiu, močiutės ištobulintu ir išmokytu būdu.
Ketinu marginti ornamentais, kurių... dar nesugalvojau.
Megsiu iš BBB superwash merino vilnos - baltos ir žalios. Tikiuosi, poros šimtų gramų užteks?.. Turiu po porą abiejų spalvų sruogų.
Ant sujungtų vielute kokio trečio su puse Nr virbalų - tiksliai pasakyt negaliu, nes jie dar dar iš tarybinių laikų, ir mano - vieni mėgstamiausių tokiem megztiniukam megzti, apmetu 86 akis.
Akių apmetimas:

Dvi eilutes mezgu gerom akim.
Trečiosios eilutės gale darau sagos skylutę - 83 ir 84 akis nuleidžiu, išmezgu dar vieną gerą, o paskutinę - išvirkščiąją. Apsukus vieną akį nukeliu, antrą išmezgu gerai, tada uždedu porą akių į nuleistųjų vietą, - gaunu skylutę, ir vėl nuvarau iki galo gerų akių eilutę.

2010-10-21

2010-10-20

Motiejukas

yra ožys - ūkininkas iš neseniai mūsų nusipirktos Richard'o Scarry knygelės



Ir šiuo metu... tai yra pirma pozicija Ronjos knygų dešimtuke :)


O iš daugybės šios knygos herojų, pats mėgstamiausias - "ūnkankas Motiejukas".
"Paskaityk, paskaityk ūnkanką Motiejuką", sekioja didutė su knygele. Ir pirmąją istoriją jau beveik moku atmintinai: "Kiek gi čia darbininkų? Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. Ką gi jie veikia? Ūkininkas Motiejukas augina įvairias daržoves...."
Labai paranku mokėti mėgstamiausias vaiko knygeles atmintinai - tada gali "skaityti" kartu net kai plauni indus ar keiti sauskelnes mažosioms...
Šitos knygos atėjimas į mūsų namus turi priešistorę, siekiančią dar mano su broliu vaikystę. Mama pirko ją Antanui, bene ėjimo į pirmą klasę proga, ir man ji, nors tada jau daugybę indėniškų romanų sugraužusiai paauglystėn bežengiančiai panelei, atrodė KAŽKAS :) Tiek įvairiausių detalių, smulkmenų, daiktų, įdomybių...
Kai po gerų penkiolikos metų paėmiau į rankas šį, naująjį, leidimą, sugrįžo vaikystės prisiminimai... linksmi, ir nelabai... Ir, tiesą sakant, ėmus skaityti knygą Ronjai, kiek susinervinau - na tokia jau šovinistinė ji man pasirodė... Pasižiaušė visi dygliai, kad ir perskaičius, jog krautuvininkas katinas nupirko mamai naują suknelę, kurią ji užsidirbo gerai tvarkydama namus... Ir šiaip, praktiškai visų profsijų atstovai čia vaizduojami kaip vyrai, išskyrus gal tik medicinos seserį ir stiuardesę. Moteriškės gi yra tiesiog mamos, verdančios valgyti - tad amžinai su prijuostėm, ir dirbančios namuose, chm chm...
Bet pyktis atlėgo perskaičius, kad pirmasis knygos leidimas išėjo Amerikoje, dar 1968 metais, o wikipedijoje radau, kad dar po ketverių metų, 1972, autorius prsikėlė į konservatyviąją Šveicariją (bene bėgdamas nuo seksualinės revoliucijos? :)), kur gyveno ir dirbo iki gyvenimo pabaigos, 1994.
Galų gale kokią reikšmę turi mano feministinė nuomonė apie knygelę, jei mano vaikas, kaip, panašu, ir galybės kitų viso pasaulio vaikų, ją be galo mėgsta... Tiesa, mažas dar jos supratimas apie daugumą Darbėnų (koks žavus vertimas - Busytown angliškai)gyventojų rūpesčių, ir ji labiau domisi, kur koks žvėrelis, o ne ką jis veikia. Kiek paskubėjau. Na, bet jau turbūt nebeslėpsim ateičiai - kaip liktume be "ūnkanko Motiejuko"? :)

2010-10-03

Ufonautai

Dainuoja A. Mamontovas :)

Ačiū už visa, ką galiu - iš neturėjimo ir negalėjimo...

2010-10-02

Angelai sargai...


"Angelai... angelai... suknelės... su suknelėm angelai..."
"Kur, Ronja?"
"Ten, ten - dangus... Angelai... Su suknelėm... debesys..."
(iš pokalbio, einant per miestą, su Ronja ant pečių :))