2011-04-28

Burbiškio dvare

mus pasitiko štai tokia Mergelė, be kita ko, pamynus žaltį:


Širdy meldžiau, kad lydėtų ji mus per antruosius mūsų dvynukių metus, kad sriprintų mane, ir padėtų pamint tai, kas kasdien smaugia ir nuodija gyvenimą...

O dar buvo pasivaikščiojimas parko takeliais, keliukais, tilteliais, lydimas varnėnų plyšojimo, piknikas ant rąsto, spoksojimas į žuvytes ir jų paliekamus raibulius vandens paviršiuje, nosies kaišiojimas į visokius buvusio dvaro pastatus, maža fotosesija... Žodžiu, grožis, grožis visur aplink...











Štai toks buvo pirmas Julijos ir Veros gimtadienis...
Ir gyvenimas tęsiasi.


P.S. Apie dvarą

2011-04-24

Ateik


pro aušrą...

Ateiki pro aušrą, o Kristau Karaliau,
Su tekančia saule ramybę atnešk.
Palaiminki mūsų paniekintą dalią,
Palaiminki mūsų paniekintą dalią.
Jau vėliavos plazda ir pergalė aidi,
Varpų milijonais, varpų milijonais.
Ir skamba garsus aleliuja,
Ir skamba garsus aleliuja.
Iš tūkstančių lūpų,
Iš tūkstančių lūpų
Ir brolių, ir mano širdy.

Mirtis nugalėta, mirtis ne valdovė.
Mirtis tiktai vartai, už jų esi Tu.
Ramybės nešėjas,
Ramybės nešėjas,
Laimėjęs ją savo Krauju.



Nuotrauka R. Krencienės

2011-04-20

You've got style

you've got style, baby... :D Nuskambėjo kažkur vidinėj ausy, kai (seniai seniai, dar vasario mėnesį) Rima mane apdovanojo štai tokiu žibuku:
Seniai seniai...
Taigi, jau tikrai laikas kriuktelt: AČIŪ, RIMA :)
Mano viru viru košė, ek, gi kažkas ją ir pažiūri :) Ir nors žodis "stylish" yra vienas tų, kurie bene mažiausiai siejas su mano gyvenimo koše, o ir šiuo blogu... vis gi bandau nebestabdyti blogerių bangos, įvykdyt savotiškus jos žaidimo reikalavimus, šiandien, per daug nepaisydama "nesirašymo"...
Septni dalykai apie mane (uf ufff...)

Na, pradėkim nuo kiek nutolusios realybės: be to, kad esu žmona ir mama, dar...

>>> esu mokytoja. Neturiu diplomo. Dar (vis). Bet tikrai turėsiu. Dirbau mokytoja mokykloje, ir noriu dirbti toliau. Nesu mokytoja iš pašaukimo ar prigimties, nors ilgai maniau kitaip. Tik gimus savoms dukrytėms supratau, kad būt mokytoja (kaip ir mama) man yra gal net daugiau - tai yra mano gyvenimo uždavinys, mano saviugdos kelias, mano pačios mokykla.

>>> Myliu anglų kalbą - šio dalyko mokytoja ir buvau. Ir nors labai paplito požiūris, kad anglų kalba - tai kaip įrankis, be kurio nė iš vietos, beje, labai suvulgarinantis pačią kalbą, nenustoju žavėtis šios kalbos grožiu - ritmika, tvarka, turtingumu... Labai noriu šiuos jausmus - ne tik žinias, perduot ir savo mokiniams.

>>> Vilniaus Valdorfo mokykla (ViVa) yra mano mokykla visokiausiom prasmėm. Tikiuosi, tokia ateityje taps ir mano vaikams.

Grįžtant į kasdienybę...

>>> Užaugau Tytuvėnuose. Atvažiuokit, pabūkit, pajauskit - nuostabus miestelis. Visada gera ten sugrįžti. Na, aiškuir dėl to, kad ten laukia mama :) Beje, jei nuspręsit aplankyt Tytuvėnų bažnčios ir vienuolyno ansamblį, jųsų irgi greičiausiai lauks... mano mama :))

>>> Mano šeima - internacionalinė (tsakant :)) Ieškau būdų ir galimybių savo mergaites augint dvikalbystės erdvėj.

>>> Mes nežiūrime TV ("NET televizoriaus neturite???", pasak vieno Viasat marketingo atstovo :D; ne, bet nuolat turim tris - keturis kompus, kad juos kur galai...). Labai labai prie širdies visokie tokie keistuoliai - neturintys telikų, gyvenantys save aprūpinančiuose ūkiuose, tikintys ne tik materija, ugdantys savo vaikus namuose, ir t.t., ką galite suprasti ir iš mano stebimų tinklaraščių ir puslapių sąrašo.

>>> Noriu tapti žindymo konsultante. Oficialia, "su popieriuku" (juokauju; nežinau, ar LLL kokį duoda :)). Nors ir dabar esu pasiruošusi dalintis savo turima patirtim su naujom (ar nebūtinai) mamom. Nes manau, kad žindymas - svarbu; ir mamai, ir vaikui. Kartais galvoju, kad tarp visų mano motinystės išbandymų, sėkmių, nesėkmių, paklydimų... tai yra vienas tikrai geras dalykas, kurį aš daviau savo vaikams.

Neseniai atrasti ir dabar man įdomūs lietuviški tinklaraščiai, kuriems ir perduody "stylish" vėliavėlę:

Rankų darbo gvenimas
Gyvenam...
po klevais...
Namučiai po smilga
apie gyvenimą Džiaugsmo gatvėj ir mūsų dvynukus
Veikinėjimai
Valdorfo lėlytės
Grožis turi jėgos raminti širdis...
Latte kambarys
Ievos atelje
Apie duonos kepimą duonkepėje
Jurga Judita feltings
Vaivos namai namučiai
Zen įpročiai
Apie kiekvieną norėčiau parašyt nors kokį komentarą, BET.. diena artėja į pabaigą, o juk pasižadėjau užbaigt post'ą jau šiandien :P
Ot, imkit ir patys klaidžiokit blogyne :D Labanakt.

2011-04-19

Puikūs "brauniai"

kuriuos "ant smūgio" pagaminau seneliui (uošviui) pavaišinti.
Idėja - SouleMama, originalas čia.

Taip ir norisi nusiūsti į kurį nors kulinarinį blogą, kad ne tik papasakotų, o pagaminę dar ir nufotografuotų... :)

141g sviesto
280g cukraus
82g kakavos
1/4a.š. druskos
1/2 a.š. vanilės ekstrakto
2 dideli šalti kiaušiniai
66g miltų

Sviestą, cukrų, kakavą ir druską sumaišyti karščiui atspariame inde, ir įstačius į puodą su verdančiu vandeniu maišyti, kol gausim vientisą masę, tokią karštą, kad įkištą pirštą norėsis greit traukti lauk. Šiek tiek atvėsinti, kad būtų nebe karšta, o šilta. Įmaišyti vanilės ekstraktą. Po vieną įmušti kiaušinius, kaskart gerai išmaišant. Kai masė bus vientisa ir blizgi, įmaišyti miltus. Maišyti, kol nebesimatys miltų.
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių C, nedidelę skardą iškloti kepimo popierium (aš kepiau silikoninėj formoj, todėl nieko neklojau), supilti masę, ir pašauti apatiniame orkaitės trečdalyje. Krpti 20 - 30 min, kol įkištas masėn degtukas ištrauktas bus sausas.
Išėmus atšaldyti, tada supjaustyti.
Geriau nei šokoladas... :)

2011-04-15

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

2011-04-12

Agnytė maža...

Aš: Agnytė maža, todėl ir zirzia, ir ginčijas... Tu nesakyk jai priešais, ir ginčo nebebus. Tu gi didesnė, didutė mūsų...
Ro: Agnytė maža, taip?..
Aš: Taip.
Ro: Agnytė zirzia?
Aš: Taip, truputį zirzia.
Ro: Agnytė - bitė??

:D

(iš pokalbio su Ronja)

2011-04-09

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

2011-04-03

Senolis paklausė savo mokinių:
– Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
– Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
– Ne, – papurtė galvą mokytojas.
– Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur fikusas?
– Ne, – pakartojo senolis.
– Tai kaipgi? – paklausė mokiniai.
– Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį. Iki tol tavo širdyje tvyro naktis.
bernardinai.lt

2011-04-02

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.


- už ankstyvo pavasario spalvas
- už gimtus namus
- už 89 močiutės gyvenimo metus
esu dėkinga šią savaitę.