2011-05-22

Šis pasaulis

taip padarytas, kad
po dienos ateina naktis,
po nakties
išaušta vėl rytas...

- susieiliavo netyčia, atsakinėjant į Ronjos begalinius "kodėl".


Nuotrauka mamos :)

Šv. Julija

Apie šventąją mergelę ir kankinę Juliją, Korsikos (Prancūzija) ir Livorno (Italija) globėją, nėra išlikę daug istoriškai patikimų žinių. Jos gyvenimą perteikianti pasija – kančios istorija – yra susiformavusi maždaug 7 amžiuje. Pasak šio pasakojimo, iš Kartaginos (dabartinis Tunisas) kilusi Julija gyveno 5 amžiuje. Patekusi į vergiją, atsidūrė Sirijoje. Jos šeimininkas, nors ir būdamas pagonis, gerbė Julijos taurumą, pamaldumą.

Vienos kelionės metu sudužus laivui, Julija atsidūrė Korsikoje, kur visi keleiviai aukojo dievams, dėkodami už išsigelbėjimą. To nedarė tik Julija, nes buvo krikščionė. Vietos valdytojas mainais už auką dievams jai žadėjo laisvę, tačiau Julija atsisakė, pabrėždama, kad tarnavimas Kristui duoda tokią laisvę, kokios pagonių stabai niekada negali suteikti. Užsirūstinęs valdytojas visaip stengėsi, kad mergina atsižadėtų savo tikėjimo, tačiau nesėkmingai. Galiausiai įsakė ją nuplakti, nurauti plaukus, nukryžiuoti ir įmesti į jūrą.

Pasak pasijos, apie šį įvykį sapne buvo stebuklingai perspėti netolimoje saloje gyvenę vienuoliai, kurie ištraukė kryžių su kankinės kūnu. Prie kryžiaus rado pritvirtintą užrašą, o jame angelo rankomis užrašytą šventosios vardą ir kankinystės istoriją. Patepę kūną aliejais, vienuoliai jį paguldė į kapą.

Taip baigiasi pasija. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad kartaginietė Julija mirė kankinės mirtimi Decijaus (apie 250 m.) arba Dioklecijano (304 m.) persekiojimų metu. Jos palaikus iš Šiaurės Afrikos į Korsiką galėjo pergabenti nuo vandalų invazijos bėgantys krikščionys. Pradinė pasija pamažu buvo praturtinta įvairiomis detalėmis, kurių dėka šv. Julijos kankinystė tapo vis labiau panaši į Kristaus kančios istoriją.

Apie 762 m. kankinės palaikai buvo perkelti į Brescia (dabartinė Italija), kur popiežius Paulius I jai paskyrė vieną bažnyčią.

Venecijoje, Dožų rūmuose yra garsus Hieronymus Bosch triptikas „Šventosios Julijos iš Korsikos kankinystė“.

Kančios istorija, pasakojanti apie šios kankinės nukryžiavimą, paskatino tikinčiuosius jos užtarimo melsti, sergant delnų ir pėdų ligomis. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje šv. Julija minima gegužės 22 d.

Šaltinis

2011-05-14

Veidrodėlis

Visą rytą lijo, lijo
Ant namų ir pinavijų.
Kieme šviečia daug balelių,
Daug linksmų lietaus langelių.
Iš kiekvieno saulė matos
Kaip šviesus radonas ratas.
Vai koks kiemo gražumėlis!
Nubarstyta veidrodėliais.
Įsirišiu kaspinėlį,
Pažiūrėsiu veidrodėlin.

Janina Degutytė

2011-05-13

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.



}{}{}{}{}{}{}{


- už saulę pro ievų žydėjimą,
- už žiedlapių sniegą,
- už šiltą lietų,
- už žemės atrakinimą dundulio ratais,
- už susitikimą su Alx ir puikiai pavykusį pyragą :D ,
- už išgyvenimą su kiek išprotėjsiais vaikais penktadienį, tryliktą, per pilnatį
dėkoju šią savaitę.

2011-05-11

Rengiam vaikus!

Va, koks sutapimas :) ir oi, ko tik tos mamos neprisigalvoja :)





Vaikų (ap)rengimo savaitė. Gal dar kokį rūbelį pagamint spėsiu - kompanijoj viskassmagiau ir greičiau.

2011-05-10

Stebuklinga daili suknelė

Nėriniuota nėriniuota ir marga,
Ar žinai,kad graži panelė,
Buvo tavo buvo kažkada mama?..

- viena mėgstamiasių mano Tele Bim Bam dainų :)
Tik ten kita istorija... O aš gi šiandien džiaugiaus naujutėle pirmą kartą savo pačios rankom siūta suknele:



Labai paprasta, bet man tai yra savotiška pergalė prieš savo negebėjimą siūti. Gal pamažu ir sivamąją įvaldysiu, kol kas gi - viskas grynas lėtas rankų darbelis...
Fasonikas - iš Butterick. Medžiagėlė dovanota Alx močiutės, parvažiavo iš Rusijos. Lyg ir medvilnė - austa truputį korėtai, lyg rankšluostukams, kaip pastebėjo viena draugė :) Siuvėjiškam eksperimentui nenorėjau pirkt naujo, o ir mano akiai spalvos ir tie ratukai pasirodė mieli... Tad ir nadojau turimus rezervus.
Ronjai patiko. Tai ir yra svarbiausia... :)

2011-05-07

Cvetajevos pyragas

Tešla:
Į didelį dubenį supilti 100g grietinės (per klaidą supyliau visą stiklinę - 200g; vis viena puikiai pavyko).
150g sviesto ištirpdyti, atvėsinti, supilti į dubenį su grietine, maišyti, kol gausime vientisą masę.
Dvi stiklines miltų persijoti, sumaišyti su 1,5 šaukštelio kepimo miltelių, įmaišyti į sviesto/grietinės masę. Užmaišyti minkštą tešlą (užminkius pastačiau šaldytuvan, kol paruošiu užpilą ir obuolinį įdarą ).

Užpilas:
Stiklinę grietinės išplakti su stikline cukraus ir šaukšteliu vanilinio cukraus, įplakti kiaušinį ir du šaukštus miltų.

Obuolinis įdaras:
Puskilogramį obuolių nuplauti, nušluostyti, suketvirčiuoti, išpjauti sėklalizdžius, ketvirčius supjaustyti plonom riekelėm.

Tešlą miltuotom rankom paskirstyti po kepimo indą, suformojant palei kraštus "bortelį". Lygiai paskleisti obuolius, užlieti užpilu. Kepti iki ~180°C įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

Šaltinis
Idėja :D

Post scriptum
Receptą išverčiau ir surašiau tiesiog bekepdama, dabar negaliu nepridėt: patiektas karštas, su rutuliuku ledų ir keliais šaldytais juodaisiais serbentais - tai yra tobulas mano skoniui desertas!! Svarbu gražiai suformuot ne per storus "bortelius" (o ne "tep lep", kaip padariau aš). Originaliam recepte siūloma kepti 18х25cm dydžio skardoje, aš gi kepiau apvalioje, 24cm skersmens - buvo kaip tik.

2011-05-06

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.


}{}{}{}{}{}{}{

- už pavasarį - ir už žiemą, kuri visada šalia,
- už gyvenimą, ir už tai, kas už jo, ir visada šalia,
- už neatpažintus lobius,
- už stulbinančiai džiugias naujienas,
- už vasaros planus

... dėkoju šią savaitę.