Vieną lietingą dieną

- taip (One rainy day angliškai) vadinasi knygelė, apie kurią bus šio vakaro įrašas. Ir juo norėčiau pradėti įgyvendinti vieną senokai sumanytą užmojį - (pa)rašyti apie mūsų su mergaitėm mėgstamiausias vaikiškas knygas. O retkarčiais - ir apie nemėgstamiausias. Ši idėja kilo senokai, būtent vieną tokią, nepatikusią (bent jau mudviem su vyru) parsinešus iš bibliotekos. Ją prisiminiau ne kartą, bevartydama internetinių knygynų puslapius ir stypsodama prieš tikrų knygynų vitrinas ir lentynas. Savotiškai paskatino ir Austėjos Landsbergienės puslapis apie skaitymą su vaikais. Taigi, be ilgų įžangų...

Parašė M Christina Butler, nuostabiai iliustravo Tina Macnaughton.

 Tekšt, tešku tekšt!
Ežiukas nubudo nuo lietaus lašų teškėjimo.

- Valio! - nudžiugęs sušuko jis. - Pagaliau lyja! Galiu dėvėti savo lietpaltį, kepurę ir aulinius, ir išmėginti savo gražųjį skėtį.[...]

- Tai puiku! - ežiukas juokėsi, sukdamas savo skėtį ir taškydamasis giliausiose balose, kokias tik aptiko savo kelyje. [...]

- Dievulėliau, tu peršlapęs, kurmi! Še, imk mao skėtį, - pasakė ežiukas. - Ką veiki čia, lietuje? [...]

Tuomet netikėtai vėjo gūsis išvertė skėtį. Ežiukas pasileido paskui kurmį, kurį vėjas pakėlė kartu su skėčiu. [...]

Kurmis įsirito į skėtį, nešamą pasroviui upe. [...]

- Greičiau čionai, - šaukė lapė, - Pelė su šeima pakliuvo į bėdą! Vanduo baigia užtvindyti pievą. Ar galite jiems pagelbėti? [..]

- Mes jau čia! - šūktelėjo ežiukas išsigandusioms pelėms, kurios sūpavosi pakibusios ant žolės. [...]

- Na štai, - tarė lapė, padėdama visiems išsilaipinti, - Eime pas Barsuką išsidžiovinti. [...]

Taip draugai šiltai ir sausai įsitaisė prie ugnelės, ir išpasakojo Barsukui visus savo tokios lietingos dienos nuotykius.

Vaikiškų knygelių mes turime daug. Tik, norėdama palaikyt bent šiokią tokią tvarką namie, laikausi šiokių tokių principų, ir jos ne visos visą laiką mergaitėms yra prieinamos. Paprastai ant jų knygų lentynos yra viena kita mėgstamiausia knyga, knygos, parsineštos iš bibliotekos, ir "metų laikų" knygelės - tokios, kuriose istorijos yra susijusios su atitinkamu metų laiku, atspindi "aktualijas" už lango.
Tokia štai, "rudeninė", yra ir ši, viena naujausių, mūsų knygelių. Pirkau ją dėvėtą iš Amazon.co.uk už vieną pensą :) - keturis svarus kainavo pristatymas. (Valio valio (ir vargas vargas mano biudžetui) - amazon pripažino Lietuvą Europos šalimi, ir dėvėtų knygų siuntimasis tiesiogiai iš Anglijos atpigo bene tris kartus)
 Pati istorija - paprastutė, bet nenuobodi, turi šiokios tokios įtampos, ir, žinoma, laimingą pabaigą. Piešinėliai nuostabūs, jaukūs, aiškūs ir ryškūs, bet neprimityvūs. Pasakojant istoriją iš karto galima rodyt daiktus ar įvykius, apie kuriuos eina kalba. Beje, raudonasis skėtukas ir ežiuko lietpaltis, kepurėlė ir batai visur yra dengti  slidžia plėvele, kurią mano mažosioms įdomu dar ir paliesti.
Pirkčiau knygelę vien jau dėl viso, ką išvardijau. Bet svarbiausia asmeniškai man šioj, kaip ir daugumoj kitų geriausių knygelių yra tai, kad pasakojimas yra susijęs su mano vaikams pažįstama aplinka, patirtimis, ir dar subtiliai, neįkyriai kalba apie tai, kas vertinga ir gera.
R puikiai pažįstamas taškymosi po balas džiaugsmas, išgąstis ir susirūpinimas, kai vėjas  išverčia skėtįl ji dabar vis pačiumpa kurią nors sesę už kojytės, ir sako, kad pagavo ją "už letenėlės, kaip ežiukas kurmį"... :))
Kartu ji, tęsdama savo "kodėl" maratoną, klausinėja, - "kodėl ežiukas atidavė skėtį? o kodėl lapė šaukia? kodėl jie pirma paėmė mažas pelytes? kodėl barsukas davė jiems arbatos? kodėl jie draugai?" Tai klausimai, į kuriuos ji dabar jau pati mėgsta atsakyt, ar net sugalvoja situacijas, kaip elgtųsi, jei kažkas panašaus atsitiktų mūsų pažįstamiems ar draugams.
Mes jums viską, viską atiduotume, brangieji, ir skėčius, ir botus, ir arbata pavaišintume su sausainiais... :))
Štai toks savaime ateinantis moralas... :)

P.S. Neužtikau šios ar panašios knygelės lietuviškai. Gal nepastebėjau? Pasidalinkit, ką skaityti rudenį?..

"Eglutė"

taip pavadintą knygelę netikėtai nusipirkom šiandien su Ro (Kalėdos tęsiasi :)).
Esu baisi konservatorė, įsitikinau dar kartą. Beveik "nematau", ką galėčiau pirkti knygyne iš begalės, tiesiog krūsnių, šiuolaikinių knygelių apatinėse lentynose. Man jos bjaurios. Erzina plastmase atsiduodantys paveikslėliniai žvėriukai, jų plokščios spalvos, išversti veizolai ir akį rėžiantis kompiuterinis apipavidalinimas. O nuo tokių brošiūrėlių pretenzijų į "lavinimą" ir visai, atsiprašant, pilvą suka.
Visai kitaip su knygelėm, pieštom - iš tiesų PIEŠTOM bent prieš dešimtį, dvidešimtį... penkiasdešimtį (Darbėnai :)) metų. Ačiū Dievui, kol kas mūsų su Ronja skoniai sutampa. Štai ir "Eglutę" pasičiupo pati, pervertus eilę kitų knygučių. Pasirodo, ji atpažino savo dabar mylimiausio filmuko besmegenį!

Kadangi filmukas rusiškas, manau, jai buvo labai smagu paklausyti visą, net kiek išplėstą pasakojimą lietuviškai, ir šioje istorijoje savotiškai susidėlioti "taškus ant i".
Na, o man "atradimu" tapo pats autorius Vladimiras Sutejevas (Владимир Григорьевич Сутеев). Šis žmogus - kūrėjas (scenarijaus autorius, dailininkas, statytojas...) daugybės filmukų, su kuriais augo mano karta: "Begemotas, kuris bijojo skiepų" (gal ir ne be reikalo bijojo, kai pamąstai :)), "Gaidys ir spalvos", "Grybukas - namukas", ir daugybės kitų.
Net keista, kad pro akis praslydo šios, jau anksčiau išleistos, knygelės: "Stebuklinga lazdelė" ir "Maišas obuolių" (ai, tiesa, prieš dešimtmetį, tikriausiai, labiau domėjaus kokiu nors Kumrano bendruomene, Dunsu Skotu ir pan. :))
O štai, kitokia "Eglutė".
Einu. Skaitzsiu jau gal penktą kartą šiandien... Ronja spėjo išmokt pradžios eilėraščio pimas eilutes:
Ei, vaikai, greičiau į kiemą,
Pasitiksim baltą žiemą. :)

Kaselės...

...
- naujausias Ronjos išmoktas žodis :)
Ta proga ir pasirodom :)

Kaselės yra svarbu. Ar pastebėjote, kad dauguma mergaičių vaikiškose knygelėse - su kaselėm? Dviem. Beveik būtinai jos yra supintos... Kaip štai ir vienoj Ronjos mėgstamiausių knygelių, Romualdo Orento iliustruotoj "Kaziukas sodžiuje" (autorius P. Mašiotas)...

Vienam Vilniaus "skuduryne" besiknisdama, netikėtai aptikau knygelę Bookstart+ apie tai, KAIP skaityti knygeles su vaiku - konkrečiai turimi galvoje dvimečiai - trimečiai, ir jau senokai ruošiuosi perpasakoti/išversti kai kurias joje surašytas idėjas...
Pavyzdžiui:
Nustebsit, kiek daug būdų yra skaityti kartu su vaiku:
> įsitaisykite ramioje vietelėje, kur jūsų netrikdytų televizorius ar radijas
> pasisodinkite vaiką ant kelių ar greta, ir kartu pavartykite knygutę
> rinkitės tokią knygutę, kuri patiktų jums, ir kurios skaitymas teiktų malonumą - jums nuobodi knyga bus nuobodi ir jūsų vaikui
> gali būti, kad iš pradžių jausitės kvailai ar nervinsitės, skaitydami garsiai, bet atminkite, kad vaikas nėra koks kritikas. Svarbiausia tai, kad jūs leidžiate laiką kartu su knyga, ir kuo dažniau tai darysite, tuo geriau jums tai seksis.
> Pirmiausia peržvelkite knygos viršelį ir perskaitykite pavadinimą. Net būdamas toks maža, jūsų vaikas įsimins, kaip knygos "padarytos", - kad pradedame nuo pradžių ir turime versti puslapius, kad galėtume sekti istorijos eigą. Greičiausiai jūsų vaikas norės pats laikyti knygelę ir versti puslapius.
> Kai pasakojate vaikui, kas rašoma knygoje, duokite jam laiko ir atsakyti. Ir neuždavinėkite klausimų, į kuriuos vieninteliai galimi atsakymai yra "taip" arba "ne".
> Rodydami paveikslėlius, stenkitės susieti juos su tuo, kas pažįstama jūsų vaikui. Jei matote šuns paveikslėlį, pakalbėkite apie pažįstamą šunį. Vaikas to taip pat greitai išmoks, o toks skaitymas pagelbės jam kaupti žinomų žodžių bagažą.
> Skaitomus žodžius sekite pirštu. Tai nereiškia, kad jau mokote savo mažiuką skaityti, bet vaikas ims suprasti, kad tie juodi "kringeliai" knygoje ne šiaip sau, o tam, kad papasakotų istoriją... :)
O svarbiausia - maloniai leiskite laiką! Skaityti kartu yra labai smagu, ir tai - puiki galimybė pasimyluoti... :)