Ūkų pirtelės

Nubėgo dinelė
Per pievas žalias,
Užkūrė kiškučiai
Ūkų pirteles.

Nuraudo žaružė,
Pakvipo malonios
Rasotų purienų
Ir puplaiškių vonios.

Laukai ir sodybos
Paskendo ūkuos.
Rytoj gegužėlė
Anksti užkukuos.

Ir aš tau, sesute,
Nupiešiu tą naktį,
Tą mėnesio šukę,
Tą žvaigždę kaip sagtį.

Tą vakaro žarą...
Matysi - žara -
Tarytum senelės
Raudona skara.

Nupiešiu,kaip žvilga
Rasos kankalėliai, -
Parodysi mamai,
Tėvliui ir lėlei.

Nupiešiu upelį
Per pievas žalias...
Prie mažo upelio -
Ūkų pirteles.

Jaukus eilėraštis - Martyno Vainilaičio, o čia - Tytuvėnų dvaro sodas pavasarį, kaip jį matė puikioji ponia Sofija Riomerienė...

Kiemo tetulės

Sėdi saulutėj nukabinusios senas kojas nuo kreivo kiemo suoliuko. Postas užimamas vos pašilus, saulutei pakilus...
Mato ir girdi viską, apie ką galima pakalbėt - amžius tam ne kliūtis :) Keiksnoja mane, nes "matot, kas daros - tiesiai žmonėms ant galvų" (purtau trečio aukšto balkone mūsų patalynę...). Blogietė. Tiesa, viena tų tetulių mane visai kitu žodžiu pavadino... Bet ką čia minėsi pikta?.. Geriau eilėraštuką įdėsiu:

Skersgatvio palangės

Tetulė Rozalija
Augina azaliją
Tetulė Uršulė-
Agavą didžiulę.
Tetutė Onutė-
Šakotą alijošių.
O žalią svogūną-
Senelis Tamošius.
Tetulė Rozolija-
Palaistė azaliją.
Uršulė
Paglostė agavą didžiulę.
Tetutė Onutė
Nuskabė alijošių
Ir paruošė vaistų
Seneliui Tamošiui.

:)

Kaselės...

...
- naujausias Ronjos išmoktas žodis :)
Ta proga ir pasirodom :)

Kaselės yra svarbu. Ar pastebėjote, kad dauguma mergaičių vaikiškose knygelėse - su kaselėm? Dviem. Beveik būtinai jos yra supintos... Kaip štai ir vienoj Ronjos mėgstamiausių knygelių, Romualdo Orento iliustruotoj "Kaziukas sodžiuje" (autorius P. Mašiotas)...

Vienam Vilniaus "skuduryne" besiknisdama, netikėtai aptikau knygelę Bookstart+ apie tai, KAIP skaityti knygeles su vaiku - konkrečiai turimi galvoje dvimečiai - trimečiai, ir jau senokai ruošiuosi perpasakoti/išversti kai kurias joje surašytas idėjas...
Pavyzdžiui:
Nustebsit, kiek daug būdų yra skaityti kartu su vaiku:
> įsitaisykite ramioje vietelėje, kur jūsų netrikdytų televizorius ar radijas
> pasisodinkite vaiką ant kelių ar greta, ir kartu pavartykite knygutę
> rinkitės tokią knygutę, kuri patiktų jums, ir kurios skaitymas teiktų malonumą - jums nuobodi knyga bus nuobodi ir jūsų vaikui
> gali būti, kad iš pradžių jausitės kvailai ar nervinsitės, skaitydami garsiai, bet atminkite, kad vaikas nėra koks kritikas. Svarbiausia tai, kad jūs leidžiate laiką kartu su knyga, ir kuo dažniau tai darysite, tuo geriau jums tai seksis.
> Pirmiausia peržvelkite knygos viršelį ir perskaitykite pavadinimą. Net būdamas toks maža, jūsų vaikas įsimins, kaip knygos "padarytos", - kad pradedame nuo pradžių ir turime versti puslapius, kad galėtume sekti istorijos eigą. Greičiausiai jūsų vaikas norės pats laikyti knygelę ir versti puslapius.
> Kai pasakojate vaikui, kas rašoma knygoje, duokite jam laiko ir atsakyti. Ir neuždavinėkite klausimų, į kuriuos vieninteliai galimi atsakymai yra "taip" arba "ne".
> Rodydami paveikslėlius, stenkitės susieti juos su tuo, kas pažįstama jūsų vaikui. Jei matote šuns paveikslėlį, pakalbėkite apie pažįstamą šunį. Vaikas to taip pat greitai išmoks, o toks skaitymas pagelbės jam kaupti žinomų žodžių bagažą.
> Skaitomus žodžius sekite pirštu. Tai nereiškia, kad jau mokote savo mažiuką skaityti, bet vaikas ims suprasti, kad tie juodi "kringeliai" knygoje ne šiaip sau, o tam, kad papasakotų istoriją... :)
O svarbiausia - maloniai leiskite laiką! Skaityti kartu yra labai smagu, ir tai - puiki galimybė pasimyluoti... :)