Nors svečiams durys dar nelabai plačiai atvertos, draugų ir bičiulių dovanos pasiekia mus ir džiugina. Mieliausios man tos, kurios spinduliuoja delnų šilumą, kurtos apie mus gražias dūmas dūmojant, kuriose tarytum yra draugiškos širdies įpūsta sieliukė...
Štai kaip nykštukai dvynukių lovelės pievoj gano vienaragius. :) Ačiū, Gabriele, ir ačiū, Asta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą