2011-09-22

Rudens spalvos

ne visada būna tokios, kurias lengva pavadinti...


Daugybė jų - tokio skirtingo rudeniško rudumo :)
Pamenu, kažkada seniai svečiavomės pas vieną anuomet labai jauną dizainerę :). Ji mums išdalino lapelius su skirtingų rudų tonų taškeliais,  ir paprašė užrašyti, su kuo tie tonai asocijuojasi. Viena spalva, pavyzdžiui,  man priminė baravykus... Kai paprašėm paaiškinti, kam šis žaidimas, ji paaiškino, maždaug taip, kad patraukliau pirkėjams pirkti baravykines kojines, nei tiesiog rudas :D
Gal ir tiesa. Visai norėčiau rudenėjamčio dangaus mėlio suknelės


...ar negyvenamo sraigės kiautelio spalvos megztinio


ir drėgno ryžo katino spalvos kepurės :D
Žodžiu. Aną dieną vėl buvom pas mamą. Uodėm, lietėm, ragavom, klausėmės, ir žiūrėjom žiūrėjom žiūrėjom.










O kodėl diena balta?
O kodėl naktis šalta?
O kodėl katė rainuota
Kaip arklys nepabalnota?

O kodėl man būti čia
Rytą, dieną ir nakčia?..
O kodėl tenai nebūti,
Bent truputį,
Nors truputį!

Iš Sigito Gedos Knygos "Pranukas Pramaniūgas"

2 komentarai:

  1. Kokios gaivios nuotraukos :) O tas Pramaniūgas tai po teisybei manęs vienu metu vos nepribaigė - skaityti dar kaip skaityti, kad ir po dešimtį kartų per dieną, bet jau paaiškiti vaikui, kodėl ten parašyta taip, o ne kitaip... :))

    AtsakytiPanaikinti
  2. O aš tik šiaip prisiminiau - išplaukė Kernagio dainavimas atminty, bežiūrint į Ronjos, vaikščiojančios su sudėtom už nugaros rankom, nuotraukas :) Tada pagooglinau...
    O atsakyt dabar į kai kuriuos "kodėl" pradėjau tiesiog: "nes taip jau yra"... Ir nesijaučiu meluojanti :)

    AtsakytiPanaikinti