Mokykla be kompiuterio

- įmanoma? :) Ne, ne Lietuvoj, už Atlanto, pačiam moderniųjų technologijų pramonės epicentre.

Įmanoma, pasirodo, dar ir kaip. Šiandien smagiai nuteikė straipsnis iš The New York Times apie vieną iš 160 Valdoro mokyklų JAV, kuriose, pasirodo, vis intensyvėja diskusijos apie kompiuterių nuopelnus vaikų lavinimęsi. 

Smagus rašinėlis, įdomu paskaityti ir komentarus, o jei skaityti trukdo kalbos barjeras, labai rekomenduočiau peržvelgti nuotraukas. Taip viskas pažįstama, tiesa? :) (Čia jį, pasirodo, jau galima paskaityti ir lietuviškai :))

Kompiuteriai... Pamenu, besimokant mokykloje, kartą net vyko rašinėlio konkursas, tema, ar gali kompiuteris būti draugas. Jau tada, prieš penkiolika metų, atsirado šviesaus proto žmogus, kurio atsakymą pamenu ir šiandien: kompiuteris - tai įrankis, kaip, pavyzdžiui, replės; ar gali replės būti jūsų draugas?.. Dabar gyvenam laikais, kai užduodami klausimai, ar begalime mes apskritai be replių gyventi?  Na, gerai, be replių kaip be replių, o be virbalų ar žirklių? :D 

Kaip visad paprasčiausia būtų duoti vienprasmišką tiesmuką atsakymą, bet straipsnis ne apie tai. Man jis  labiausiai patiko bene tuo, kad kelia klausimą apie tai, kas gi yra esminiai dalykai mokykloje, ir ar nesam susipainioję tarp tikslų ir priemonių. Faktas, kurio nepaneigsi yra tas, kad įgyti įgudžių, kaip elgtis su moderniausiais elektronikos prietaisais, yra labai lengva - trimečiai moka  naudotis mobiliuoju telefonu, o penkiamečiai įsijungti filmuką kompiuteryje, pirmokai - naršyti google, ir t.t., tad kur skubėt, ir kam to reikia mokyti mokykloje, lyg nebūtų galima laiko leisti prasmingiau?

P.S. Genialiausias - dešimtmečio Fino pasisakymas straipsnio pabaigoje: galiu matyti, kokia šleiva buvo  mano rašysena pirmoje klasėje, ir kaip ji dabar pasiketė, o kompiuteryje visos raidės visada vienodos; be to, jei moki rašyti ant popieriaus, gali tai daryti net jei kompą apipylei ar dingo elektra :))