{šią akimirą}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Melodija

Jau smilgos pavirto

Auksiniais vamzdeliais...

Jau atlėkė rudenio

Rusvas vabzdelis

Ir ėmė rugsėjo melodiją pūsti

Žalumui užmigti,

Pilkumui - pabusti.

Ir minga žalumas -

Po lapą, žolyną, 

Po stiebą, po žiogą,

Kuris dar nežino,

Kur žalią smuikelį

Reikės pasidėti,

Kad vasaros giesmės

Galėtų budėti -

Budėti, tylėti,

Pilkumą iškęsti,

Migloj neuždusti,

Lietuj nepaskęsti,

Ir taip suskambėt,

Kad iškiltų šalia

Pavasario smilga,

Tiesi ir žalia.

(atrodo, Ramutės Skučaitės eilėraštis)

Pasiūliui

Rudeniui atėjus vėl jungiuosi į virtualų Ginny Sheller mezgėjų būrelį - Yarn Along. 

Žvilgtelėjau į ankstesnius šių metų Pasiūliui ir nusijuokiau. Atrodo, kad nieko daugiau ir nemezgu, tik kojines :) O bet tačiau juk ateina ruduo, žvarbos ir darganos laikas, kaliošų metas, o šiltai apauti reikia bent tris poras kojelių... Štai kaip, nelabai kūrybiškai, naudoju vaivorykštinių firmos "Teksrena" siūlų atsargas:

Pamenu, vasarą su viena mama kalbėjomės apie kojinių mezgimo prasmingumą - kam, anot jos, taip nuobodintis, kai parduotuvėj gali jas nusipirkt vos už litą - kitą. Tiesa, kojines megzt kiek nuobodoka, bet, kita vertus, man tai ir visai patinkantis užsiėmimas. Grynos vilnos kojinaičių parduotuvėj, o ypač už litą - kitą, tikrai nerasi. Smagu savotiškai "burt" ir kurt mažučius raštelius, - paukštelius, širdeles, žvaigždeles, ir sudėt rankų šilumą į tokius kasdien dėvėsimus rūbelius. Be to, kojinę numegzt - vos poros valandų reikalas, o mane, vis puldinėjančią tarp vaikų riksmų, vis dar labai guodžiančiai veikia kad ir maži, bet nuosekliai padaryti ir užbaigti darbeliai. Tegul dėl to ir tenka atidėt didesnius ir įdomesnius sumanymus...

Kaip tik dabar

...atsidūstu apsidairius aplink - mūsų namuose kiek didesnė nei įprasta betvarkė, nes net neįsivaizduoju, kada išpakuosiu visą mantą, kurią parsigabenom po vasaros, praleistos kaime;
...raukau nosį, nes pro buto langą sklinda svilėsių kvapai iš kaimynų virtuvės, tokie aitrūs, kad net suabejojau, ar ne pati ką svilinu; jau buvau pamiršus, kaip arti vieni kitų mes gyvenam savo miestuose;
...klausau kaimyno burbėjimo kieme, mat ir vėl neliko nė vietelės mašinai pastatyti, vaikų krykštavimo, gatvės ūžesio, vėjo beržuose, ir ilgiuosi drėgnos tylos ir gervių klyksmo apie septynias ryte, ir apie septynias vakare, kai jos pakeliui į savo ganyklas pralėkdavo mūsų namus;
...baru save, kad VĖL abejotinu teisingumu dėliojuosi prioritetus, ir rašau čia, o ne skrebenu savo diplominį...; 
...nujaučiu, kad jau tuoj tuoj pabus mano garbanota kompanija, todėl skubu pasakyti LABAS visoms, kurios visą šį nebuvimo laiką čia žvalgėsi, ieškojo nutirpusio sniego, žibučių, alyvų... :) Na, grįžtu su moliūgais ir rugienom...
Kaip gera būti pasiilgtai! Ačiū. Manau, vėl kartkartėm parašysiu.