Kaip tik dabar

...atsidūstu apsidairius aplink - mūsų namuose kiek didesnė nei įprasta betvarkė, nes net neįsivaizduoju, kada išpakuosiu visą mantą, kurią parsigabenom po vasaros, praleistos kaime;
...raukau nosį, nes pro buto langą sklinda svilėsių kvapai iš kaimynų virtuvės, tokie aitrūs, kad net suabejojau, ar ne pati ką svilinu; jau buvau pamiršus, kaip arti vieni kitų mes gyvenam savo miestuose;
...klausau kaimyno burbėjimo kieme, mat ir vėl neliko nė vietelės mašinai pastatyti, vaikų krykštavimo, gatvės ūžesio, vėjo beržuose, ir ilgiuosi drėgnos tylos ir gervių klyksmo apie septynias ryte, ir apie septynias vakare, kai jos pakeliui į savo ganyklas pralėkdavo mūsų namus;
...baru save, kad VĖL abejotinu teisingumu dėliojuosi prioritetus, ir rašau čia, o ne skrebenu savo diplominį...; 
...nujaučiu, kad jau tuoj tuoj pabus mano garbanota kompanija, todėl skubu pasakyti LABAS visoms, kurios visą šį nebuvimo laiką čia žvalgėsi, ieškojo nutirpusio sniego, žibučių, alyvų... :) Na, grįžtu su moliūgais ir rugienom...
Kaip gera būti pasiilgtai! Ačiū. Manau, vėl kartkartėm parašysiu.