Žodis "kalendorius" kilęs iš lotynų žodžio calendarium - "skolų knygelė". Senovės Romoje skolininkams kalenda - mėnesio pradžia, apytikriai sutampanti su Mėnulio jaunaties pasirodymu, - procentų mokėjimo terminas. Pasakymas "atidėti iki graikiškųjų kalendų" (ad Kalendas Graecas), reiškia laiką, kurio niekuomet nebus, nes žodį "kalendos" vartojo tik romėnai.
Viena svarbiausių astronomijos užduočių senovėje buvo kalendoriaus sudarymas. Išspręsti šį uždavinį buvo ne taip lengva."
V. Cybulskis. Pasaulio šalių kalendoriai ir chronologija. -
Kaunas, "Šviesa", 1988, 16p.
Kaunas, "Šviesa", 1988, 16p.
Dar tam pačiam puslapy yra toks sakinys: "Pagrindinis laiko vienetas - vidutinė saulinė para - per trumpas laiko tarpas skaičiuoti daugeliui reiškinių, tarp jų ir žmogaus amžiui. Todėl prireikė pasirinkti kitus du vienetus - atogrąžinius metus [...] ir mėnesį".
Metus baigiu skaitinėdamaštai šią, materialistinę laiko perspektyvą skelbiančią knygelę. Smaguma skaityt Lenino ir Engelso citatas apie tai, kad "pasaulyje nėra nieko, išskyrus judančią materiją" ir astronomijos reikalingumą piemenų ir žemdirbių tautoms... :)
Bet tai nedrįsiu čia postringaut - negi maža mano galva supranta ką daugiau už tuos didžius protus...
Ką noriu pasakyt - ta saulinė para apskritai atrodo viskam per trumpas laiko tarpas. Per trumpas nuveikt visus norimus darbus, be to - dar pailsėt, per trumpas, kad atleistum - sau ir kitiems, ir tam, kas nusisekė ne taip (gerai) kaip norėjai.
Kitaip yra su metais. Yra daugiau šansų suspėti. Metų gale galima braukti balanso brūkšnį ir pasakyt - VISKAS, rytoj VISKAS BUS KITAIP :) Visus pelenus, šukes, sąšlavas ir ašaras palikti seniesiems metams...
Ir mėgint tuo tikėt. Ir pasiryžt. Nepasiryžt negerai. Praeinantieji buvo labai sunkūs metai - to išvardyto "gėrio" daugiau nei reikia, sveika ar protinga... Galvoju sau - gal kiek kaltos ir mano metų pradžios nuotaikos. Užtat šiemet turiu visą sąrašą pasiryžimų, tarp kurių
- žvelgti šviesiau
- kalbėti be nekantrumo gaidų balse... ir kiek tyliau.
- melstis daugiau
- mankštintis bent kartais
- vienu metu įsipareigoti
ne daugiau kaip vienai nemėgstamai veiklai;
- skirti asmeniško laiko
kiekvienam vaikui... bent septynias minutes per dieną;
- per dieną (gerai jau,
parą... :)) padaryti vieną dalyką, kuris pradžiugintų mano vyrą;
- vienu metu turėti ne daugiau trijų nebaigtų rankdarbių
- skaityti daugiau ir nuolat, ypač savo bibliotekos knygas (antraip, kam jos namie?)
- neapleisti kalbų, kurias moku, mokytis vienos naujos;
- atleisti sau, kai
nepavyksta...
- nenuleisti rankų, bandyti iš
naujo...
Pernykčiai pasiryžimai buvo tokie kuklučiai. Bet jie - įgyvendinti!
Tuo pasidrąsindama ir žengiu į Naujuosius. Žiūrėsim, kas "išeis" iš viso didžiojo pasiryžimų sąrašo. Jau dabar aišku viena - jei pavyks įgyvendint net ir nedidelę jo dalį, nufotografuot ją bus labai labai nelengva :)
