tai, dėl ko, nepajudinus nė blakstienų, gavau dovanai, -
tikėjimo dovana,
mano išvaizda, būdas, galios ir negalios, perimtos iš pro ir pro senelių,
gyvenimo kelias, susikirtęs būtent ten ir tada, ir būtent su šituo vyru,
mano vaikai, kokie jie yra,
pasaulis, koks jis yra.
Už juos visus dėkoju; net ir už tuos momentus, kai apie visą šį paveldėtą turtą nenoriu nė minties krašteliu pagalvot...
tavo rankoje mano likimas.
Akyse nuolatos Viešpats man stovi,
jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu.
Man džiaugias širdis, krykštauja siela,
ir mano kūnas ramiai sau ilsėsis.
Juk manęs nepaliksi numirėlių būste,
tu man, savo draugui, neleisi trūnyti.
Man rodysi kelią, kuris į gyvenimą veda,
pilna man bus laimė prieš tavo veidą,
tavo dešinėj bus per amžius linksmybės.
Ps 15, 5. 8–11
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą