Ir šiuo metu... tai yra pirma pozicija Ronjos knygų dešimtuke :)
O iš daugybės šios knygos herojų, pats mėgstamiausias - "ūnkankas Motiejukas".
"Paskaityk, paskaityk ūnkanką Motiejuką", sekioja didutė su knygele. Ir pirmąją istoriją jau beveik moku atmintinai: "Kiek gi čia darbininkų? Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši. Ką gi jie veikia? Ūkininkas Motiejukas augina įvairias daržoves...."
Labai paranku mokėti mėgstamiausias vaiko knygeles atmintinai - tada gali "skaityti" kartu net kai plauni indus ar keiti sauskelnes mažosioms...
Šitos knygos atėjimas į mūsų namus turi priešistorę, siekiančią dar mano su broliu vaikystę. Mama pirko ją Antanui, bene ėjimo į pirmą klasę proga, ir man ji, nors tada jau daugybę indėniškų romanų sugraužusiai paauglystėn bežengiančiai panelei, atrodė KAŽKAS :) Tiek įvairiausių detalių, smulkmenų, daiktų, įdomybių...
Kai po gerų penkiolikos metų paėmiau į rankas šį, naująjį, leidimą, sugrįžo vaikystės prisiminimai... linksmi, ir nelabai... Ir, tiesą sakant, ėmus skaityti knygą Ronjai, kiek susinervinau - na tokia jau šovinistinė ji man pasirodė... Pasižiaušė visi dygliai, kad ir perskaičius, jog krautuvininkas katinas nupirko mamai naują suknelę, kurią ji užsidirbo gerai tvarkydama namus... Ir šiaip, praktiškai visų profsijų atstovai čia vaizduojami kaip vyrai, išskyrus gal tik medicinos seserį ir stiuardesę. Moteriškės gi yra tiesiog mamos, verdančios valgyti - tad amžinai su prijuostėm, ir dirbančios namuose, chm chm...
Bet pyktis atlėgo perskaičius, kad pirmasis knygos leidimas išėjo Amerikoje, dar 1968 metais, o wikipedijoje radau, kad dar po ketverių metų, 1972, autorius prsikėlė į konservatyviąją Šveicariją (bene bėgdamas nuo seksualinės revoliucijos? :)), kur gyveno ir dirbo iki gyvenimo pabaigos, 1994.
Galų gale kokią reikšmę turi mano feministinė nuomonė apie knygelę, jei mano vaikas, kaip, panašu, ir galybės kitų viso pasaulio vaikų, ją be galo mėgsta... Tiesa, mažas dar jos supratimas apie daugumą Darbėnų (koks žavus vertimas - Busytown angliškai)gyventojų rūpesčių, ir ji labiau domisi, kur koks žvėrelis, o ne ką jis veikia. Kiek paskubėjau. Na, bet jau turbūt nebeslėpsim ateičiai - kaip liktume be "ūnkanko Motiejuko"? :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą