Esu baisi konservatorė, įsitikinau dar kartą. Beveik "nematau", ką galėčiau pirkti knygyne iš begalės, tiesiog krūsnių, šiuolaikinių knygelių apatinėse lentynose. Man jos bjaurios. Erzina plastmase atsiduodantys paveikslėliniai žvėriukai, jų plokščios spalvos, išversti veizolai ir akį rėžiantis kompiuterinis apipavidalinimas. O nuo tokių brošiūrėlių pretenzijų į "lavinimą" ir visai, atsiprašant, pilvą suka.
Visai kitaip su knygelėm, pieštom - iš tiesų PIEŠTOM bent prieš dešimtį, dvidešimtį... penkiasdešimtį (Darbėnai :)) metų. Ačiū Dievui, kol kas mūsų su Ronja skoniai sutampa. Štai ir "Eglutę" pasičiupo pati, pervertus eilę kitų knygučių. Pasirodo, ji atpažino savo dabar mylimiausio filmuko besmegenį!
Kadangi filmukas rusiškas, manau, jai buvo labai smagu paklausyti visą, net kiek išplėstą pasakojimą lietuviškai, ir šioje istorijoje savotiškai susidėlioti "taškus ant i".
Na, o man "atradimu" tapo pats autorius Vladimiras Sutejevas (Владимир Григорьевич Сутеев). Šis žmogus - kūrėjas (scenarijaus autorius, dailininkas, statytojas...) daugybės filmukų, su kuriais augo mano karta: "Begemotas, kuris bijojo skiepų" (gal ir ne be reikalo bijojo, kai pamąstai :)), "Gaidys ir spalvos", "Grybukas - namukas", ir daugybės kitų.
Net keista, kad pro akis praslydo šios, jau anksčiau išleistos, knygelės: "Stebuklinga lazdelė" ir "Maišas obuolių" (ai, tiesa, prieš dešimtmetį, tikriausiai, labiau domėjaus kokiu nors Kumrano bendruomene, Dunsu Skotu ir pan. :))
O štai, kitokia "Eglutė".
Einu. Skaitzsiu jau gal penktą kartą šiandien... Ronja spėjo išmokt pradžios eilėraščio pimas eilutes:
Ei, vaikai, greičiau į kiemą,
Pasitiksim baltą žiemą. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą