Apie šventąją mergelę ir kankinę Juliją, Korsikos (Prancūzija) ir Livorno (Italija) globėją, nėra išlikę daug istoriškai patikimų žinių. Jos gyvenimą perteikianti pasija – kančios istorija – yra susiformavusi maždaug 7 amžiuje. Pasak šio pasakojimo, iš Kartaginos (dabartinis Tunisas) kilusi Julija gyveno 5 amžiuje. Patekusi į vergiją, atsidūrė Sirijoje. Jos šeimininkas, nors ir būdamas pagonis, gerbė Julijos taurumą, pamaldumą.
Vienos kelionės metu sudužus laivui, Julija atsidūrė Korsikoje, kur visi keleiviai aukojo dievams, dėkodami už išsigelbėjimą. To nedarė tik Julija, nes buvo krikščionė. Vietos valdytojas mainais už auką dievams jai žadėjo laisvę, tačiau Julija atsisakė, pabrėždama, kad tarnavimas Kristui duoda tokią laisvę, kokios pagonių stabai niekada negali suteikti. Užsirūstinęs valdytojas visaip stengėsi, kad mergina atsižadėtų savo tikėjimo, tačiau nesėkmingai. Galiausiai įsakė ją nuplakti, nurauti plaukus, nukryžiuoti ir įmesti į jūrą.
Pasak pasijos, apie šį įvykį sapne buvo stebuklingai perspėti netolimoje saloje gyvenę vienuoliai, kurie ištraukė kryžių su kankinės kūnu. Prie kryžiaus rado pritvirtintą užrašą, o jame angelo rankomis užrašytą šventosios vardą ir kankinystės istoriją. Patepę kūną aliejais, vienuoliai jį paguldė į kapą.
Taip baigiasi pasija. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad kartaginietė Julija mirė kankinės mirtimi Decijaus (apie 250 m.) arba Dioklecijano (304 m.) persekiojimų metu. Jos palaikus iš Šiaurės Afrikos į Korsiką galėjo pergabenti nuo vandalų invazijos bėgantys krikščionys. Pradinė pasija pamažu buvo praturtinta įvairiomis detalėmis, kurių dėka šv. Julijos kankinystė tapo vis labiau panaši į Kristaus kančios istoriją.
Apie 762 m. kankinės palaikai buvo perkelti į Brescia (dabartinė Italija), kur popiežius Paulius I jai paskyrė vieną bažnyčią.
Venecijoje, Dožų rūmuose yra garsus Hieronymus Bosch triptikas „Šventosios Julijos iš Korsikos kankinystė“.
Kančios istorija, pasakojanti apie šios kankinės nukryžiavimą, paskatino tikinčiuosius jos užtarimo melsti, sergant delnų ir pėdų ligomis. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje šv. Julija minima gegužės 22 d.
Šaltinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą