...su pasaka. Julia Donaldson. Grufas

Prmą kartą šią pasaką angliškai išgirdau 2007-ųjų vasarą Valdorfo pedagogikos anglų kalbos seminare, o po to išsiaiškinau, kad,  PASIRODO, lietuviškai ji buvo Violetos Palčinskaitės išversta  ir išleista "Alma Littera" leidyklos dar 2004-aisiais! Nudūmiau knigynan ir radau ją pirkt... už penkis (5 -PENKIS) Lt! Matyt, lietuvių ji "neužkabino", o aš turiu pasakyt, kad tai, ko gero, - puikiausia knyga, kurią teko nusipirkt už tokią sumą. Sunku būtų parašyti apie šią eiliuotą pasaką tiksliau ir išsamiau, nei tai savo straipsnyje jau padarė Eglė Kačkutė, tad tiesiog

GRUFAS

Peliukas išmindžiojo seno miško takus.
Sutiko lapę. Lapei peliukas pasirodė gardus.
- Kur tu keliauji, rudas peliuk, kur eini?
Gal papietautume mano oloj vieni?
- Dėkoju tau, laputaite, išties apmaudu.
Šiandieną pes grufą žadėjau užsukti pietų.
- Pas Grufą? O kas gi tas grufas? Kalbi keistai.
- Grufas - tai grufas. Nejaugi nesupratai?

Jo iltys baisios, baisūs nagai.
Nasrai ir dantys - menki juokai.
- Kur jis gyvena?
- Už kalno kasdieną 
Grufas maumoja keptą lapieną.
- Jis valgo keptą lapieną? Klaiku!
Ir lapė nudūmė miško taku.
Kvaila laputaitė. Trumpas jos protas - 
Nežino, kad grufas yra sugalvotas.


Peliukas išmindžiojo seno miško takus.
Sutiko pelėdą. Pelėdai peliukas pasirodė gardus.
- Kur tu keliauji, rudas peliuk, kur eini?
Arbatėlės išgertume mano lizde vieni.
- Iš tiesų tu, pelėda, be galo vaišinga. Tačiau
Aš arbatos išgersiu pas grufą. Tad eisiu verčiau.
Pas grufą? O kas tasai grufas? Kalbi keistai.
- Grufas - tai grufas. Nejaugi nesupratai?

Jo keliai gumbuoti. Išnarstyti pirštai.
Nuodinga karpa ant nosies kyšo.
- Kur jis gyvena?
- Čia, prie upelio,
Laižo ledus iš pelėdos plunksnelių.
- Sakai iš plunksnelių? Iš pelėdos pūkų?
Ū ū, viso labo, peliuk, aš lekiu.
- Kvaila pelėda. Trumpas jos protas.
Nežino, kad grufas yra sugalvotas.


Peliukas išmindžiojo seno miško takus.
Sutiko gyvatę. Gyvatei peliukas pasirodė gardus.
- Kur tu keliauji, rudas peliuk, kur eini?
Pasmaguriautume mano lurve vieni...
- Mielai papuotaučiau, svetinga gyvate, bet ne - 
Grufas dar vakar kvietė į puotą mane.
- Grufas? O kas gi tas grufas? Kalbi keistai.
- Grufas - tai grufas. Nejaugi nesupratai!

Jo akys geltonos, liežuvis juodas,
Jis visas dygliuotas, visas spuoguotas.
- Kur jis gyvena? 
- Ant ežero kranto.
Plaktą gyvatę kas vakarą kramto.
- Plaktą gyvatę? Baisiau jau nebūna!
Sudie, aš dingstu. Reikia gelbėti kūną.
Ilga ta gyvatė, o trumpas protas.
Nežino, kad grufas yra sugalvotas...

Bet kas tas baisūnas - jo aštrūs nagai.
Jo dantys, jo iltys - menki juokai...
Gumbuotos jo letenos, perkreipti pirštai,
Nuodinga karpa ant nosies kyšo.
Jo akys geltonos, liežuvis juodas,
Jis visas dygliuotas, visas spuoguotas...
Padėkite! Gelbėkit! Oi, iš tiesų
Tai grufas! Tai grufas! Tai jis! Man baisu!

O grufas paskė peliukui: - Tai tu!
Peliukas su duona - be galo gardu!
- Negąsdink, atšovė peliukas. - Puiku.
Eime pasivaikščioti miško taku. 
Baisiausias ne tu šioje girioj esi.
Pamatę mane išsilaksto visi!
- Gerai, - tarė grufas, kvatodamas baisiai. -
Eik pirmas, o aš iš paskos tau eisiu.

Ilgai jiedu kėblino, kol po medžiu
Grufas pasakė: - Kažką tyliai šlamant girdžiu.
- Tai gyvatė, tarė peliukas. - Gyvate, sveika!
Gyvatė, pamačiusi grufą, sustingo staiga.
Paskui, susisukus į kamuolį tarė: - Vaje!
Ir greitai išnyko už kelmo aukštoj žolėje.
- Matai? - Tarė rudas peliukas. - Dabar tu tiki?
- Matau, - tarė grufas. - Ir netikiu savo akim.

Toliau jiedu ėjo į priekį taku tuo pačiu,
Kol grufas pasakė: - Aš ūbaujant paukštį girdžiu.
- Tai ūkia pelėda, - atsakė peliukas. - Pelėda, sveika!
Tačiau sugirgždėjo palinkusi medžio šaka.
Pamačiusi grufą, pelėda pamojo sparnu
Ir medžio viršūnėje dingo prie savo namų.
- Matai? - tarė rudas peliukas. - Ir ką tu manai?
- Visi tavęs bijo, - atsakė jam grufas liūdnai.

Jie ėjo nuvargę toliau seno miško taku,
Kol grufas išgirdo žingsnius tarp eglyno šakų.
- Tai lapė, - sušuko peliukas. - Sveika, laputaite!
Pamačiusi grufą, laputė tik šmaukšt uodegaite.
Suriko: - Pagalbos! Pagalbos! Pabaisa puola!
Ir kiek įkabindama nėrė laputė į olą.
- Matai? - tarė grufui peliukas. - Ar aš nesakiau?
Visi manęs bijo. Todėl nebandykim daugiau.

Keliaujant peliukas išalko. Jam gurgė pilvelis.
- Tu, grufai, - pasakė peliukas, - neblogas kąsnelis.
- Aš? - subaubė grufas. - Neblogas kąsnelis?! Šiurpi pabaiga.
Papustė baisuoklis padus ir išnyko staiga.
Tyla užliūliavo sutemusio miško takus.
Peliukas riešutą rado. Riešutas buvo gardus.

{šią akimirką}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.
Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios vaikai

{šią akimirką}

...dairausi atgal.

Praleidau pirmąjį metų penktadienį, neišsirinkus savaitės akimirkos kartu su Soulemama - gal todėl, kad buvau per daug užsiėmus praėjusių metų retrospektyva... ir "žaidimu" su Beždžionės paveiksliukų tvarkymo programa (kurią labai rekomenduoju, jei Jums iki šiol buvo mistika, KAIP kitos blogerės sudėlioja nuostabiuosius savo koliažus ir padaro kitus triukus su paveiksliukais :))

Dar vienas šito užsiėmimo rezultatas - savotiškas mano credo ateinantiems metams. Žodžiai atklydo per FB, o nuotrauka - tobuloji mamos medžio nuotrauka.

Pasiūliui

Tęsiu praeitų metų tradiciją -  vis pasirodyt, ką mezgu ir ką skaitau, kartu su kitom poniom Ginny Sheller puslapyje, trečiadieniniame Yarn Along. 
Šiemet paimsiu gerą Žemugnės pavyzdį ir bandysiu šiuos įrašus daryti dviem - lietuvių ir anglų kalbom. Svetingumo vardan, mat vis kas nors iš už jūrių marių kyšteli čion nosį ir pasidomi, ką čia veikiu :)

Dar vienos riešinės - šįkart mūsų namų angelui sargui, kaimynei Tatjanai. Labai noriu užbaigt iki stačiatikių Kalėdų. 
Pelėdinės pirštinės. Asta, aprašymo vertimas jau TUOJ bus! 
O skaitau pastarąjį mėnesį Herbjørg Wassmo knygas - visas iš eilės, kokias tik pavyksta gaut bibliotekoj. Pirmiausia perskaičiau "Septintąjį susitikimą", tada ėjo "Dinos knyga", kurią buvau skaičiusi vos išėjusią, dar mokykloj. Puikus pavyzdys, kai gyvenimiškos patirties ir nuovokos stoka trukdė knygoj užfiksuot kažką daugiau nei intriguojančias erotinių scenų detales... Dabar tiek knyga, tiek pati Dina tiesiog atsiskleidė. Taigi, atėjo "Laimės sūnaus" eilė, po jos seks "Karnos kraitis", jei tik pavyks pagaliau ją nučiupti bibliotekoje; toliau lentynoj stovi "Stiklinė pieno", o tada rikiuojasi "Tora"... Ar bereik sakyti, kad šita norvegų rašytoja man labai labai..? 
Taigi - veiklos krūvelė:

This is what my current pile of reading and knitting looks like:

• another pair of beaded wrist warmers; these are meant for my neighbor, Tatjana, as a 'thank you' present for being the guardian angel of our home whenever we're away. I'm in  a hurry to finish them by Orthodox Christmas.
• another pair of 'Give a Hoot' mittens. I am making a Lithuanian translation - it's been a long time since I made a promise to my friend Asta to do that... Coming SOON! :)
• I've been reading books by Herbjørg Wassmo recently (The Seventh Meeting (Det sjuende møte) was the first, Dina's book came second), and now it's her novel Dina's son, the second book from her Dina trilogy I am completely absorbed by...  I happened to read Dina's book  in my teenage years, and the case can serve as a perfect example of how the lack of relevant life experience and richer understanding can hinder from deeper (than blatant erotic scenes and unbridled passions) insights into the content of the book. Now (when I'm in my early thirties), the books are just revealing... I hope I am lucky to snatch the third part in our library not having to wait for too long, as it seems like Wassmo is well loved among Lithuanian readers. And it goes without saying I am a real fan of her, too!

Aguonų valgymo metas

Nežinau, kaip pas jus, bet mūsų namuose aguonos visada būdavo valgomos tik žiemą, o tiksliau - apie Kalėdas, iš jų gaminamas aguonų pienas, dar dedama į šližikus (dabar populiariai vadinamus kūčiukais), kalėdinius sausainius, viskas. Ne, dar, kepant grybukus, į aguonas būdavo pamirkomi jų "liukruoti" koteliai... :) Bet tokiais krapštymosi reikalaujančiais kepiniais irgi būdavo užsiimama tik apie didžiąsiais šventes. 

Panašu, kad tokiai šeimos tradicijai iškilo pavojus, mat šį švenčių sezoną išbandžiau porą puikių pyragų receptų, kuriais ir noriu pasidalint. O taip pat surašysiu čia ir "savo" aguonų pieno ir šližikų receptus, kad pagaliau nebereiktų kitąmet skambit mamai su "Maaam, KAAAIP ten tą tešlą maišyt?.. :)) 

Tiesa, žvilgtelėjau į maistinę aguonų sudėtį - ogi jos visai neblogas "daiktas": baltymų 19.90 g, riebalų 46.70 g, angliavandenių - 24.70 g, mineralinių medžiagų  6.90 mg (kuriuos sudaro natris, magnis, fosforas, kalis, kalcis, geležis, cinkas) dar yra vitamino E, B1, B2, PP, B6 ir folio rugšties (šaltinis). 

Taigi, perfrazuojat vieno iš pyragų "šeimininkę", kol neturim išimamų protezų, galim gamit ir gamint iš aguonų... :)

Viskas prasideda Kūčių išvakarėse, kada reikia paimt reikalingą kiekį aguonų ir gausiai užplikyt. Palikt brinkti per naktį.
Koks kiekis reikaligas, aišku, priklauso nuo vallgytojų skaičiaus ir planuojamų ruošt patiekalų.

Aguonų pienas

Proporcijos:

puodelis (~250ml) aguonų - 2l vandens (virinto, atšaldyto) - 3 šaukštai cukraus

Užplikytąsias aguonas nukošti per sietelį, sutrinti blenderiu (lengviausia; dar galima malt per mėsmalę ar grūst piestoj), užpilti vandeniu, nukošti per sietelį, ir, subėrus cukrų, gerai išmaišyti. Laikyti vėsiai, nes rūgsta labai greitai.

Šližikai

Proporcijos:

Puodelis šilto vandens - 20g mielių - 3 šaukštai cukraus - 3 kupini šaukštai plikytų aguonų - žiūbsnelis druskos - šaukštas aliejaus - ~3 puodeliai miltų 

Vandenį išmaišyt su cukrum ir išleist jame mieles. Įmaišyt druską, aguonas, aliejų, miltus, gerai išmikyt iki vientisos ir prie rankų nekimbačios masės. Pjaustyt mažais gabaliukais, formuot plonus - iki 1cm skersmes - "sliekus" ir pjaustyt smulkiais gabaliukais (iki 1 cm), dėti į skardą, paliekant aplik kiekvieną šiek tiek vietos - kyla gan smarkiai, ir kepti iki 180 laipsnių C įkaitintoj orkaitėj apie 15min. Atvėsintus berti į aguonų pieną ir valgyt kaip kokius  pusryčių dribsnius... :)

Na, o aguonų pieną gaminant likusius tirščius galima sunaudot vienam iš šių puikių pyragų kepti: 

Lietuviškas aguonų pyragas

Pyragui: puodelis (~200 g sausų) aguonų, 4 kiaušiniai, 200 g cukraus, 100 g džiūvėsėlių, ½ a.š. cinamono.

Glajui: 300 ml riebios grietinėlės, 150 g cukraus; grūstų riešutų papuošimui.

Trynius gerai išsukti su cukrum ir sudėti aguonas. Įmaišyti džiūvėsėlius ir cinamoną. Baltymus išplaktie iki putų ir taip pat įmaišyti į aguonų masę. Paruoštą masę supilti į sviestu išteptą kepimo formą. Kepti iki 180 laipsnių C įkaitintoje orkaitėje apie 50 min. 

Grietinėlės užpilas: Į gilesnį puodą supilti grietinėlę ir suberti cukrų, maišant virti 15 – 20 min, kol masė pasidarys panaši į kondensuotą pieną. Dar šiltą pyragą subadyti mediniu dantų krapštuku ir sulaistyti grietinėlės kremu. Viršų apibarstyti grūstais riešutais, kokoso drožlėmis, cukraus papuošimais, apipilti šokoladu - ar paskaninti dar kokiu jums patinkančiu būdu. 

Antrasis pyragas vadinamas japonišku, nors dėl jo, "japoniškumo" net pačiai "Septynių virtienių" rašytojai kilo abejonių :) Man tai jį norisi vadinti "krikščionišku", mat noras jį išmėginti tiesiog kaip koks virusas vieną po kitos buvo šiom savaitėm apėmęs SM "Krikščionių pokalbių" forumo dalyves :D Neatsispyriau - ir tuo džiaugiuos! Taigi - krikščioniškas

Aguonų ir obuolių pyragas

7 kiaušiniai, 200 g sviesto, 200 g cukraus, 300 g sausų aguonų, 5 dideli obuoliai, 8 šaukštai manų kruopų, 1,5 a.š. kepimo miltelių.

Sviestą ištrinti su cukrumi, po vieną įsukti kiaušinių trynius, plikytas ir trintas aguonas, stambia tarka įtarkuoti obuolius. Iki stangrių putų išplakti baltymus ir taip pat sudėti į tešlą. Suberti manų kruopas ir įmaišyti kepimo miltelius. Masės daug, tad reiks didelės skardos - aš kepiau gilioje orkaitės skardoje. Išklokite ją popieriumi, kad pyragą būtų lengviau išimti. Pyragą kepti iki 180 laipsnių C įkaitintoje orkaitėje apie 50 min. 

Vėl gi - fantazijos ir skonio dalykas, kuo užpilsite. Žmonės labai rekomenduoja šokoladą - jį ir rinkitės, ypač, jei turite vaikų :D Tinka ir aukščiau užrašytas grietinėlės kremas. Aš gi užpyliau netikėtai rastu Dr. Oetker glajaus "Duo" pakeliu, ir gavau štai tokį vaizdą:

Pabaigai noriu nulenkt galvą prieš visas maisto (ir ne tik) tinklaraštininkes, mokančias daryt nuostabias savo kūrinių nuotraukas, kurios pačios kartais būna vertos vadintis kūriniais... Ačiū jums - jau sunkiai įsivaizduoju kasdienį valgio ruošimą be įkvėpimo, kurio semiuosi jūsų puslapių įrašuose ir vaizduose. 

P.S. Dar viena pamoka, išmokta ruošiant Kūčių valgius: verdant kisielių, krakmolą išleisti puodely su šalltu vandeniu (mama sako - trys šaukštai krakmolo litrui padarys ne per tirštą ir ne per skystą kisielių), o tik tada jį pilti į užvirtą "kompotą" su kitais ingredietais... ;) Man tai nebuvo "savaime suprantama"...

Laimingų!