Taigi, ką veikiu su ta vilnos kupeta ant savo stalo?
Veliu, žinoma :) ir rišu štai tokias fėjukes... Pirmoji - rudens fėja, su obuoliuku rankose, įsitaisė Ronjos darželyje ant klevo lapų vainiko...
Kita raudonplaukė iškeliavo į namus pas tokią pat raudonplaukę mergaitę.
O šiandien, besekdama pasakas, per porą valandų (tarp vaikų valgydinimo, girdymo, žindymo, migdymo, sauskelnių keitimo, nosių šluostymo, užpakalių šluostymo, ir t.t.) surišau dar ir šią Miško fėjukę. Normalūs žmonės normaliom sąlygom tikriausiai neužtruktų nė pusvalandžio - tikrai labai lengvas vilniukas, ir labai grakštus...
Kaip daryti šitokias fėjas, išmokau šiame interneto puslapyje, bet nusprendžiau procesą atvaizduot ir lietuviškai - o gal kažkam pravers? Kam nors tai gali būti mielas pirmas vilnos darbelis... Kai google pagalba bandžiau rasti panašią lietuvišką pamokėlę, nuolat nukeliaudavau tik į visokių vilnos stebukladarių ir burtininkių puslapius :)
Taigi. Vilnos fėja.
Jums reikės
baltos ir spalvotos vilnos - sluoksnos (parduodama tokiomis lyg ilgomis kasomis),
plono siūlo, mažo rutuliuko šviesaus karšinio (gali būti ir vilnonių siūlų atliekos, ar panašiai),
pypkės valiklio - tokios gauruotos lazdelės, jų galima nusipirkt tabako krautuvėlėse,
vėlimo adatos.
Atsiplešiam poros pirštų pločio, apie 40 cm ilgio baltos sluoksnos kaselę, per vidurį ją tvitai perrišam plonu siūliuku. Iš karšinio gabaliuko ar vilnonių siūlų likučių suvyniojam nedidelį kamuoliuką - čia bus fėjos galvytė.
Tą kamuoliuką dedam ant surišto mazgelio, gražiai, lygiai apgaubiam sluoksna. Gauto bumbuliuko apačioj vėl perrišam siūliuku. Gaunam fėjos galvytę.
Pypkės valiklį perlenkiam per pusę, užlenkiam galiukus. Tai bus rankytės. Jas gražiai ir lygiai apvyniojam plonom vilnos sruogelėm, galima tom, kurios išsipeša, adata pašukavus didžiosios sruogos apačią. Sutvirtinimui pabaksnojam - paveliam rankytes adata.
Rankytes dedam po galvyte, tarp dviejų vienodų vilnos sluoksnų, ir po jomis vėl darom surišimą. Turim štai tokią dvaselę: :)
Pats laikas ją "aprengti". Atsimatuojam spalvotos sluoksnos sruogą, taip pat maždaug poros pirštų storio, ir kad perlenkus būtų maždaug to paties ilgio su baltąja sruoga. Atidalinam mažas sruogeles šonuose - "rankovėms". Jas apvyniojam apie rankytes.
Nugaroje aš dar padarau štai tokį "sijonuką" - per visurį perrišu siūlu (mazgeliu) kelias vilnos sruogeles, tada tuo pačiu siūliuku darau dar vieną užrišimą per "juosmenį". Taip pririšu ir tą sruogą, kuri eina aplink kaklą.
Štai turim baigtą fėjos suknelę :).
Dabar imamės šukuosenos. Atsimatuojam norimo ilgio vilnos sruogą, ir vėlimo adata pribaksnojam ją prie galvytės. Ronjos užsakymu padariau dar ir kasą - vainiką. Na, čia jau skonio ir fantazijos reikalas, kokia šukuosena papuošit savo fėjukę :)
Vilnos sruogų galiukus papašom - pašukuojam adata, nematomu siūliuku/valu perrišam kakliuką ar juosmenį, ir prikabinam savo kūrinį matomoje vietoje :)
Štai.
Kitą kartą parodysiu, kaip pasidaryt ne tokį efemerišką vilnos nykštukėlį :) Va tokį:
