Riešinės didutei

Oras už lango - lyg moteriškų buities darbų metafora. Visą mėnesį taip sąžiningai šalo, snigo, pustė ir šerkšnojo, o šit užėjus šilumos banga visą šalčio darbą ir sukurtą grožį suniokojo vos per porą dienų. Taip ir su moteriškais prieššventiniais darbais: kuopi, šveiti, verdi, puoši, o praeina Kūčios - Kalėdos, ir viso to triūso - nelikę nė ženklo. Čia galima prisigalvot įvairiopų moralų, o maniškis, šiuo atveju yra toks, kad nereik pernelyg sureikšmint to, ką darai buity, nes turbūt nieko nėr laikinesnio.
Svarbiausia mano pastarojo laiko naujiena - aš nebesimokau! Namų darbai padaryti, rašto darbai parašyti, lieka atsiimti diplomą ir būti pagaliau tuo, kas jau seniai ir esu - "anglistė" :D Šitas moksluose padėtas taškas teikia didelės ramybės ir savotišką buvimo patenkinta savim jausmą, nors jau spėjau pajust, kad tos studijuojant vis kirbančios mintys "baigsiu mokslus - pagyvensiu", yra gryna iliuzija,  nes tada iš karto įtraukia - įsuka darbai.
Na, o kol kas - tarpušventis, galima ilsėtis ir išpildyt senus pažadus. Vienas iš ilgo jų sąrašo - riešinės Didutei.

Dar kartą - širdelės motyvas, kurį nužiūrėjom iš knygos "Baltų raštai ir ženklai" - mano įkvėpimo šaltinio, kai rankdarbiams prireikia ornamento.

Šventų šventų Kalėdų

linkiu jums iš širdies, mielos ir mieli, 

užsukantys į šią mano kiek ataušusią košę!

Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė...” (Jn 1,5)

{šią akimirą}

- SouleMama įkvėptas penktadieniškas (arba ne)... pavadinkim - "įprotis" :) . Nuotrauka be komentaro, kurioje pagauta šios savaitės akimirka. Paprasta, ypatinga, nepakartojama akimirka. Akimirka, kurią norisi sustabdyti, grožėtis ir įsiminti.

Jei jaučiatės įkvėpta padaryti tą patį, pasidalinkite - palikite nuorodą į savo "akimirką" komentaruose.

Melodija

Jau smilgos pavirto

Auksiniais vamzdeliais...

Jau atlėkė rudenio

Rusvas vabzdelis

Ir ėmė rugsėjo melodiją pūsti

Žalumui užmigti,

Pilkumui - pabusti.

Ir minga žalumas -

Po lapą, žolyną, 

Po stiebą, po žiogą,

Kuris dar nežino,

Kur žalią smuikelį

Reikės pasidėti,

Kad vasaros giesmės

Galėtų budėti -

Budėti, tylėti,

Pilkumą iškęsti,

Migloj neuždusti,

Lietuj nepaskęsti,

Ir taip suskambėt,

Kad iškiltų šalia

Pavasario smilga,

Tiesi ir žalia.

(atrodo, Ramutės Skučaitės eilėraštis)