Pagaminau

ir dar dvi kepurėles.



Užsikrėčiau mezgimu - kaip ir waldorfmama, pas kurią pirmą kartą jas užmačiau, noriu megzt jas dar ir dar.
Na, o štai dar pora nykštukų, tiesą sakant, daug laimingesnių ir noriau nešiojančių mano mezgalus, nei didysis :))

Pirštų didelė šeima

/paglostom delniuką/
Susipažinkime su ja:
/toliau įvardydami kiekvieną pirštelį, jį pačiupinėjam arba rodom/
Aš - nykštys, /sakom storu balsu su pasididžiavimo gaidele/,
O šitas – smilius, /paprastu balsu, /,
Aš didysis esu vyras! /vėl garsiau storiau/
Gaila, vardo neturiu... /liūdnokai, gailiai/
Aš - mažylis gi esu /žvitriai, plonai/.

Štai tokį pirštų žaidimą išmokome iš mus aplankusių bendraamžių bičiulių :) Ačiū, Edita - dabar tai Ronjos žaidimų topo pirma pozicija :)

Su pirštukų vardais kol kas nemokėjau nė vieno žaidimo ar eilėraštuko. Austėjos Landsbergienės bloge jų aptikau net kelis, o labiausiai patiko šie:

PIRŠTUKAI
Pirmasis pirštukas
Vadinas nykštys (sugniaužus pirštus rodyti nykščius arba vienos rankos smiliumi rodyti kitos rankos nykštį).
Jis niekad nosytės
Daugiau nekrapštys (judinkite nykščius į šonus).
Antrasis pirštukas
Smilius vardu (rodyti smilius).
Jis lenda ir sukas
Kur būna saldu.
Trečiasis pirštukas
Didžiausias iš visų (rodyti didžiuosius).
Aš juo kibirėlį
Per kiemą nešu.
Ketvirtas – bevardis (rodyti bevardžius).
Penktasis – mažiukas (rodyti mažylius).
O aš mažutis- šaunus aš vaikutis

PIRŠTUKAI MIEGA
Šitas pirštukas nori miegelio,
Šitas – atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias,
Šis pirštukas miega, knarkia
Šss… Tu, mažyli būk tylus,
Nes gali pažadinti broliukus.

Pastarąjį ir sekantį aptikau tikroj lobių skrynioj - logopedės Nijolės (iš Šiaulių!!) puslapyje :
Na, imkitės darbo broleliai!
Parodykit - kas ką galit!
Tu, Nykšty, malkų prineši.
Tu, Smiliau, užkursi pečių.
Tu - atneši vandenėlio
Tu - paruoši pusrytėlius.
O tu - dainuoki kuo linksmiau,
Kad broliams dirbti būt smagiau!

Na, o šio nuotrupas prisiminiau iš vaikystės, ir apsidžiaugiau, Internete radus visą:
/lenkdami po pirštelį, sakome/
Varna Veronė,
Šarka Petronė,
Vilkas Motiejus,
Zuikis Baltramiejus,
Lapė Kotryna su visa šeimyna
pasmurkst į karklyną... /pakutenam/

Ką gi, belieka viską, ar bent kelis, išmokti mintinai. Pradžia yra. "Pirštų didelė šeima..." :)

Prakutusio nykštuko kepurėlė

Vidutinio storio siūlams rekomenduojami virbalai su laidu, 5 ir 4 nr
(S)uaugusiam: ameskite 92 akis
(K)kūdikiui: apmeskite 76 akis
(V)aikui: apmeskite 84 akis

Ploniems siūlams rekomenduojami virbalai su laidu, 4 ir 3,5 nr
(S)uaugusiam: apmeskite 100 akių
(K)kūdikiui: apmeskite 84 akis
(V)aikui: apmeskite 92 akis

!!! Pastaba, numezgus tuziną kepurėlių: padarykit kaklą bent dvigubai ilgesnį, nei siūloma originaliam aprašyme - tada kepurė neišsipešinės iš po drabužių ;) "Laisvąją" - storaisiais virbalais mezgamą dalį, patarčiau daryt pusantro karto ilgesnę, o "aptemptąją" - perpus ilgesnę.

Kaklas
Storesniaisiais virbalais megzti ratu (kaip kojinę) dvi geras dvi išvirkščiąsias, kol mezginys bus (S) maždaug 4, (K) 2, (V) 3 cm ilgio.
Tada pakeisti į plonesniuosius virbalus, ir toliau megzti ratu dar (S) maždaug 9, (K) 6, (V) 8 cm.
Nuleiskite 6 akis (čia bus pasmakrė) tokia tvarka: 2 išvirkščiosios, 2gerosios, 2 išvirkščiosios.
Vėl pakeiskite į storesniuosius virbalus. Nuo šiol megsite nebe apvaliai, bet tiesias eiles – pirmyn ir atgal.

Galva
1eilė: 6 gerosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 6 akys; 6 gerosios;
2 eilė: 6 išvirkščiosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 6 akys; 6 išvirkščiosios;
3 eilė: 6 gerosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 6 akys; 6 gerosios;

1eilė: 8 gerosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 8 akys; 8 gerosios;
2 eilė: 8 išvirkščiosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 8 akys; 8 išvirkščiosios;
3 eilė: 8 gerosios, toliau mezgam tęsdamos dviejų gerųjų - dviejų išvirkščiųjų rašto stulpelius, kol lieka 8 akys; 8 gerosios;

Taip toliau kartojame po tris eiles, kaskart papildydamos pradžioje ir pabaigoje po dvi akis, Ir ilgindamos horizontaliąsias eilutes link mezginio vidurio.

Taip tęsti, kol per vidurį telieka dvi išvirkščiosios akys.mezginio viduryje, tarp dviejų horizontalių gerųjų akių stulpelių kairėje ir dešinėje.

Padalinkite paskutiniąją eilutę ant dviejų virbalų taip, kad ant kiekvieno būtų po vienos pusės gerąsias akis ir vieną išvirkščiąją.
Išverskite ir sulenkite.
Pradėdamos nuo priekio, užbaikite kepurę kitchener (?) dygsniu - kaip.

Visai, visai ne į temą

yra sausio šešioliktąją bloge užrašyti patikusią kalėdinę giesmę, įdėti patikusį kalėdinį paveikslėlį, pasigirt, kad ėjom šiandien - ir tai nesėkmingai - į savo parapijos bažnyčią pirmą kart apžiūrėt Betliejaus, ir pasipasakot, kad šią savaitę nuo spintos nukrausčiau "žiemines" knygeles. NU, bet tokia jau aš, toks jau mano gyvenimas, "suspėjimas" ir "organizuotumas"... :( Ir NU, džiaugiamės tuo, ką turim.
Knygelė

Paveikslėlis

ir gražioji giesmė, kurios nė google visagalis niekur nerado, ir kurią girdėjus esu bene tik savo mokykloj, na, ir, žinoma, Jonuose, iš tų pačių "mokykliečių" :)...


Jau patekėjo žvaigždelė šviesi,
buskit greičiau dideli ir maži.
Jau motinėlė palinkus prie kūdikio
Bėkit skubėkit jo pasveikint visi.

Aidi padangės skliautai nuo giesmių
Kviečia mus gerti iš džiaugsmo versmių.
Jau motinėlė palinkus prie kūdikio
Bėkit skubėkit jo pasveikint visi.

Rrrrrrr...

:D
- Rrrrr... Sakyk: rrrr..., - girdžiu iš kito kambario.
- Hhhhh.... hhhhr... hhhrrr.., - iš visų jėgų spaudžia didutė.
- Gerai. Dabar sakyk Rrrrronytė, - Rrrrronytė, - skatina Alx.
- Llllronytė, - visai jau neblogai ištaria dukkrytė. - Rrrrronytė.
Pagalvojusi priduria:
- Rrrrrrtėtis.
:D

Katu katu katutėlių

- ploja jau abi mūsų sesytės :) Labai, labai gražu žiūrėti...
Ta proga, pamaniau, reik prisimint gydavimus - jau mokamus, ir naujus...

Katu katu katutėlių
duos tėvelis pinigėlį,
nusipirksim pyragėlį.
Pirksim didį - nesuėsim,
Pirksim mažą - nepriėsim,
Pirksim vidutinį,
Kaip rato tekinį. - plojam ritmą vaiko delniukais.

Kitas variantas - su jodinimu:

Josim josim į turgelį,
Pirksim pirksim pyragelį.
Pirksim didį - nesuėsim,
Pirksim mažą - nepriėsim,
Pirksim vidutinį,
Kaip rato tekinį. - ritmiškai jodinam vaikelį ant kelių.

Katu katu katutes,
Keps Ronytė/Julytė/Verutė... bandeles.
Kam duos, kam neduos,
O tėveliui/mamytei/katytei... tikrai duos! :)

Ir dar keli iš mielos knygelės "Bitė ritė baltaragė"



Gydu gydu kateles,
Keps Ronytė bandeles,
Kas katelių negyduos,
Tam bandelių nebeduos.

Katu katu katelių,
Su dešimčia vaikelių.
Visi pieno palakę,
Tik Julytei netekę, -
Šmukšt kanapės.

Mačiau mačiau katytes, katytes,
Mačiau lekiant varnytes, varnytes,
Pupų žirnių prilesusias, prilesusias,
Vandenėlio prigėrusias, prigėrusias.
Prrr, vac, vac, vac...

Ratu ratu ratelius,
Pasiūs tėvas batelius,
Jei bus geri lineliai,
Bus valyti bateliai.
Jei bus prasti lineliai,
Bus mediniai klumpeliai.

Trys Karaliai

šiandien pas mane atėjo atnešdami tokią reikalingą būtent šiuo metu žinią - Rašto eilutę:

Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet
teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Kas šitaip Kristui tarnauja,
tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms.
Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui.
Rom 14, 17-19


Teisumas, ramybė ir džiaugsmas. Kasdien brendant per šeimos gyvenimo kasdienybę, man dabar tikrai atrodo kaip trys kuorai, galintys išlaikyt bandantį nuslyst mano stogą :) Tose nepabaigiamose bėdelėse, prašymuose, NE", ligelėse, nemiegojime naktį, miegojime, kada nori... Mėgint išbūt teisiai, semtis iš teisumo ramybės, ir išlaikyt ramų, skaidrų žvilgsnį, visame TAME regintį džiaugsmą.

O dar, per Tris Karalius mano vaikystės namuos būdavo nurėdoma eglutė, o iš Mišių parsinešta kreida ant durų pažymima K+ M+ B+.
Dar nežinau, kaip bus mūsų namuose, bet bent jau šiemet eglute pasidžiaugsim kiek ilgiau. Visų pirma, bebėgdama nuo tradicinių Kūčių - Kalėdų rūpesčių, papuošiau ją tik prieš Naujuosius. Antra, negalima gi ignoruot fakto, kad tik rytoj atkeliauja Kalėdos pagal Julijaus kalendorių, pagal kurį gyvena ir stačiatikių bažnyčia, t.y., ir mūsų tėtis :) Va, kokia gera priežastis kiek pratęst šventinius grožius.
Štai, kokį spygliuotąjį šiemet papuošėm - mūsų kėnis vazonėlyje



O štai tokios švieselės mus džiugina naktį



Labai džiaugiuosi šia girlianda. Ir ne tik todėl, kad tai - kiauliataupykliškas pirkinys :) Girliandos užžiebimas nuo mažens mūsų namuos buvo šioks toks įvykis, kainuodavęs bent mano seneliui pastangų, o man, vaikui, kantrybės. Kaskart, KASKART reikdavo ieškot ilgiausioj grandinėj tos vienintelės perdegusios lempelės, kuri neleisdavo degt ir likusiom...
O paskui, pagaliau, o stebukle - grožių grožis... spoksojimas tamsoj... atšvaitai stikliniuose žaisliukuose ir ant sienų... :) Šventė.

Beveik šeimyninė nuotrauka

- netikėtai "gavos" vakar, man bebandant užfiksuoti ĮVYKĮ mūsų virtuvėj - tėtis kepė sausainius!! :) Trūksta tik vienos sesytės ir katės.
Kartu tai tapo ir savotišku kalėdinių sausainių sezono uždarymu - kiek gi galima???
O po vieną naktį susapnuoto (gal) pranašiško slogučio, kad ieškau ieškau ir niekaip negaliu surast "to gerojo" recepto, nusprendžiau vis gi, atsargumo dėlei, perrašyt abu pas Sonatiną "atrastuosius".

Ploni švediški imbieriniai sausainiai
3 puodeliai miltų
1,5 a. š. sodos
1,5 a. š. malto cinamono
1,5 a. š. malto imbiero
1,5 a. š. maltų gvazdikėlių
½ puodelio gerai atšaldytos riebios grietinėlės
110 g minkšto kambario temperatūros sviesto
1 puodelis cukraus
½ medaus
Iš šaldytuvo išimu sviestą atšilimui. Į balkoną išnešu grietinėlę atšalimui. Sėdu ir sąžiningai persijoju miltus - tikrai gražiau ir lygiau pakilę kepiniai pavyksta, atlikus šitą darbelį. Į miltus aštuoniukėm :) įmaišau sodą ir prieskonius, kurių beriu dosniai, manau, ne mažiau kaip po porą šaukštelių. Suplaku atšaldytą grietinėlę. Blenderiu gerai ištrinu sviestą su cukrum, tada supilu kiek pašildytą medų, kiek pamaišius, supilu išplaktą grietinėlę, tada pradedu pamažu pilt miltų-sodos-prieskonių mišinį, kol "paveža" blenderis. Baigiu minkyt rankom. dalinu tešlą į tris - keturis gabalus, darau iš kiekvieno po blyną, įdedu į maišelį ir padedu atšalti į šaldytuvą. Esam laikę nuo kelių valandų, iki trijų dienų, nes neprisiruošėm kept...
Išėmus iš šaldytuvo , paminkau ir kiek atšildau, kitaip lūžta, tada kočioju, spaudžiam formeles, ir kepam orkaitėj, įkaitintoj iki 180-200C, apie dešimt minučių. Svarbu nesudegint, nes pasidarys aitrūs - išbandyta :) Labai skanūs, burnoj saldžiai tirpstantys, trapūs sausainiukai.

Pipiriniai meduoliai

mūsų namuose buvo pradėti gaminti tada, kai delnai paskaudo nuo kočėlo, ir nebebuvo jėgų nukraustyt ir nusiplaut stalą, kad pasidaryčiau vietos tešlos blynui ir sausainiukų spaudymui formelėm. Žodžiu, buvau užsiknisus, o sausainių reikėjo ir norėjos, taigi...
2 1/4 puodelio (~315 g) miltų
1/4 a. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
3/4 a. š. malto cinamono
1/2 a. š. maltų kvapiųjų pipirų
1/4 a. š. šviežiai malto muskato riešuto
1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
1/4 a. š. sodos
1/2 puodelio (~110 g) minkšto kambario temperatūros sviesto
3/4 puodelio (~150 g) rudojo cukraus
1/4 puodelio medaus
1 didelis kiaušinis
1/2 a. š. vanilės ekstrakto
~1 puodelis cukraus pudros
Tešlos paruošimas labai panašus, kaip švediškiem sausainiukam - vėl gi, sąžiningai sijoju miltus, maišau juos su prieskoniais, tada kitam inde blenderiu ištrinu sviestą ir rudąjį cukrų (labai rekomenduoju - jis kažkoks... sodresnio saldumo), įmaišau pašildytą medų, kiaušinį, vanilės ekstraktą (ėmiau Oetker vanilės aromatą, nes nieko labiau panašaus į ekstraktą mūsų parduotuvėse neužmačiau), tada įmaišiau miltus. Gavos didelis dubuo... košės, kiek limpančios prie rankų. Tada šaukšteliu, kad būtų vienodesni gabaliukai, ėmiau tą tešlą, delnais voliojau "bulvytes", ir rikiavau ant skardos, poros cm atstumu. Kepiau orkaitėj, įkaitintoj (svarbu nešauti į šaltą!!) iki 180-200C, apie penkiolika minučių. Viršus gražiai sutrūkinėjo. Kiek atvėsinau, tada dėjau po kelis į popierinį maišiuką su cukraus pudra, ir kračiau kračiau... Iki štai tokio džiuginančio rezultato


Uff... Surašiau :) Dabar jau gal mažiau šansų, kad prapuls. Kada nors... kai būsiu močiutė, mano anūkai važiuos pas mane Kalėdų, ir pakeliui kalbės apie tai, kaip valgys "močiutės kalėdinius meduolius", va tokius va, kaip šitie. Gerai, kad iki tol dar turiu porą dešimtmečių ištobulint technologijai :))

Daili kilpa megztinio sagai

- kaip išmegzti?
Pagal Barbarą Breiter,versta iš čia
Megzkite iki tos vietos, kur turi būti sagos kilpa.
Nukelkite neišmegzdamos pirmą akį nuo kairiojo virbalo ant dešiniojo.
Siūlą perkelkite į mezginio priekį, ir ten palikite. Nukelkite sekančią akį nuo kairiojo virbalo ant dešiniojo ir pertraukite ją per pirmąją nukeltąją akį. Kartokite tol, kol bus nuimtas reikalingas kilpos dydžiui akių skaičius.
Perkelkite paskutiniąją akį nuo dešiniojo virbalo atgal ant kairiojo.
Apsukite mezginį.
Siūlą perkelkite į mezginio priekį. Kilpos pradžios kamputyje užmeskite tiek akių, kiek nuėmėte, plius vieną papildomą akį.
Apsukite mezginį.
Perkelkite pirmąją kairiojo virbalo akį ant dešiniojo. Pertraukite ją per papildomai uždėtąją kilpos akį. Tuomet grąžinkite ją ant kairiojo virbalo.
Pabandžiau išsiverst, bet nelabai aišku, tiesa? :( Na, bet rezultatas, gautas tiesiog darant taip, kaip man "regis", kad reikia, mane visai tenkina - tikrai pavyko padaryt dailesnes kilputes sagoms, nei iki šiol...
O mezgu dabar štai tokį megztukėlį vienai iš mažyčių



Žinau, žinau, nevaikiškos spalvos, bet atrodo tikrai neblogai, ir siūlai labai smagūs... ir LABAI gražios sagos - mano trofėjus iš vieno sostinės skuduryno tąkart specialiai dėl jų pirkau tokį veltą suveltą vilnonį megztuką :)
Kiek perskirsčiau akis skirtingom megztuko dalim, nes pastebėjau, kad rankovės vis būna plačios, o neploniem pilvukam labai greit pritrūksta vietos... Dabar gal lėčiau išaugs.
O dar - pirmą kart kaklas bus tiesiog kvadratinis, be babytės megztiniam būdingo suapvalinimo. Ot taip va.

Su Naujais metais, su nauja laime... :)



Rūtos Krencienės nuotrauka