Advento vainikas - kitaip

Keistas tas šių metų mūsų Advento vainikas, sakyk ką nori. Kažkaip savaime tarytum "apauga". Dar prieš savaitę, kad nebūtų toks "plikas", buvo papuoštas  akmenukais, o šiandien, po gaivinančio pasivaikščiojimo miške, jis pasipildė kerpėm, grybu, mėlynių stiebais ir kankorėžiais... 
Gal ir neatsitiktinai, nes prieš kelias dienas, beklaidžiodama po mamų blogus, aptikau man visai patikusį pasakojimą apie Advento vainiko simbolikos valdorfišką variantą.
Valdorfiškoje tradicijoje Advento vainiko žvakės turi kitokią prasmę, nei tradicinių krikščioniškų vainikų. Teigiama, kad ši simbolika - R. Steinerio pasiūlyta, jam priskiriamos ir eilutės, angliškai skambančios šitaip:


The first light of Advent is the light of stone–.

Stones that live in crystals, seashells, and bones.

The second light of Advent is the light of plants–

Plants that reach up to the sun and in the breezes dance.

The third light of Advent is the light of beasts–

All await the birth, from the greatest and in least.

The fourth light of Advent is the light of humankind–

The light of hope that we may learn to love and understand.Lietuviškai šnekant, pirmoji žvakė simbolizuoja Žemės kaulus - mineralus ir akmenis, antroji - augalų karalystę, trečioji - gyvūniją, o ketvirtoji - žmoniją. Vainikas - tarsi simbolis viso kūrinijos laukimo (plg. Rom 8, 19 - 23). 
Taigi, laikas tirpsta kartu su žvakėm. Atodo, lyg ir lėtai, o blykst - ir nebėra trumpos dienos...  Pamažu artėjam prie Kalėdų.