Praleidžiu kiek laiko tyrinėdama apylinkes,
tuomet įsitaisau, kad kontempliuočiau savo gyvenimą.
Matau, kaip dažnai aš skubu už savęs
- pas žmones, darbus, vietas, daiktus -
ieškodama stiprybės, ir ramybės, ir prasmės,
pamiršdama, kad visko šaltinis
yra čia, mano širdyje.
Tai čia aš turiu ieškoti.
Kiekvienas žmogus nešiojasi minčių,
kurios turi galios akimirksniu atnešti ramybę.
Aš ieškau manųjų.
Taip pat ieškau minčių,
kurios padeda man sutikti gyvenimo užduotis
su tvirtybe ir drąsa.
Kokios yra mintys, kurios mane sušildo ir švelnina,
kurios išguja neapykantą ir pyktį iš mano širdies?
Kokios mintys suteikia mano gyvenimui prasmės?
sukelia pasitenkinimą?
teikia man džiaugsmo?
išjudina tarnauti?
Prieš palikdama dykynę
prisimenu, kad manyje egzistuoja ir kitas šaltinis,
kuriam nereikia minčių pagalbos,
kad duotų visa, ko man reikia.
Pabandau netiesiogiai jį pasiekti
įsivaizduodama savo širdyje olą,
užlietą šviesos.
Man įeinant, šviesa užlieja mano kūną.
Galiu jausti, kaip jos spinduliai kuria ir teikia energijos
ir šildo ir gydo.
Tad sėdžiu olos viduje tyliame garbinime
šviesai skverbiantis pro kiekvieną odos porą.
Anthony de Mello, Wellsprings
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą