Aguonėlės

"Buginėlės... BUGINĖLĖS. BUGINĖLĖS!!!" - persekiojo mane pusdienį didutė.
"Vagonėliai?.." "Vazonėliai?.." - visai pasimetus klausinėjau, nesuprasdama, ko gi iš manęs nori mano gudrutė... OGI! Dar viešėdamos pas mamą žaidėm ratelį, kurio nemokėdamas bent mano laikais darželio "nebaigė" nė vienas vaikas:

Klausė žvirblis čiulbuonėlis
Pas tą pilką karvelėlį,
Kaip kaip aguonėles sėja?..

o vėliau kaip jos dygsta, auga, žydi, noksta, kaip jas krečia ir valgo, ir kokios galų gale jos būna skanios...
Kaip dainuoti ir žaisti - štai, puiki "pamokėlė": ansamblis "Grandis" ir Veronika Povilionienė žaidžia "Aguonėlę".
Ką gi, dabar turim rytinės košės virimo šokį :)

Voveraičių sriuba

Šiandienos atradimas - "dieviška" voveraičių sriuba iš šaunaus pragaro virtuvės blogo :)
Greita ir gardu. Po ilgo pasivaikščiojimo skaniai valgė net didutė, ką jau kalbėti apie mūsų sriubinį tėtį...
Įdėjau litrą voveraičių - kaštavo penkis litus.

Angele...

Angele sarge,
Man paskirtasis,
Būki prie manęs,
Mano gerasis.
Vakarą, naktį,
Rytą ir dieną
Saugoki mano
Žingsnį kiekvieną -

kalbam dabar vakarais su mano didute. Kartą, antrą, trečią ar net penktą ir daugiau. Mano didutė pajuto rimuotos kalbos grožį. Dabar girdžiu kartais ir dieną, bevapaliojančią pačią sau po nosim ne bet kaip, o ritmiškai. O prieš miegą, matyt, ši maldelė - eilėraštukas labai ramina... Tad jis dabar pakeitė iki šiol dainuotas lopšines.
Pačią maldelę kažkada radau vienoj katekizmo knygelėj, o paskui - tėvo A. Saulaičio knygoj, kur jis pasakoja, kad jos išmokė jo mamytė.
Va taip va vakarais kalbinam angelus - savo, ir kitus, - mažylių, kuriuos kalbint jos pačios dar negali, ir tėčio, kurio kalbėtis su angelais tikriausiai niekas niekad nemokė...
Angele sarge...