"Pavargusios mamos"

vakar parėjus namo po vakarinio pasivaikščiojimo šovė į galvą įvesti visagaliame google. :) Sulaukiau malonaus siurprizo. Kadangi televizoriaus neturime, o ir šiaip nelabai domiuosi manęs neliečiančiom naujienom, nežinojau, kad štai jau metai ponia Svetlana Griaznova irgi turi dvynius - sūnelius. Pirma nuoroda būtent ir buvo į straipsnį apie šitą gražią šeimą. Buvo visai įdomu paskaityt apie kitos dvynių mamytės patirtį. Daugeliu dalykų visai kitokią nei mano. Jau pats pirmasis paieškos išmestas sakinys kiek pasako apie tą kitoniškumą: "Pavargusios mamos – juk normalu (juokiasi). Aš labiau stengiuosi mažuosius išmokyti drausmės. Valgyti – griežtai kas tris valandas".
O kodėl būtent "pavargusios mamos"? Tiesiog jos aplink. Linksi vienos kitom vaikų žaidimo aikštelėse, atsiprašydamos už savo vaikų išdaigas, kurių namuose nė npastebėtų; šypsosi savo ir svetimiems vaikams, maloniai sudrausdamos už elgesį, už kurį ne viešoj vietoj gerai pakratytų ar pliaukšteltų; skuba stumdamos vežimėlius prekybos centruose, bandydamos kiek atsipalaiduot ir patirt malonumą iš pirkimo ir pasivaikščiojimo; jų barimas girdisi iš daugiaaukščių namų balkonų; o kartais iš už pusiau pravertų, vasaros kaitros persmelktų blokinių namų langų kartus su įniršusiais žodžiais girdisi smūgiai - kai vaiko niurzgimas virsta vis garsėjančiu riksmu...
Pavargusios mamos.
Vakar, perskaičius straipsnius, toptelėjo supratimas, kodėl pasaulio žmonės tokie skirtingi. Matyt, vis gi teisūs tie vaikų/žmonių išmanytojai, kurie sako, kad labai svarbu jau tai, kaip žmogus praleidžia savo ankstvąjį gyvenimą. O praleidžia jį su savo... pavargusia mama. Bet juk tas nuovargis kiekvinos mamos kitoks, o dar - elgiamės skirtingai. Štai ir augam, kokie augam - visi vis kiek kitokie...
Šiandien mūsų tėtis darbe. Bandysiu būt pati geriausia pavargus mama, kokia tik galiu... Labai pasistengsiu.

Daiktai daikteliai, žaislai žaisleliai...

- žemas keturratis žaislas, kurį būtų galima apžergti;
- stumdukai; karutis ar lėlių vežimėlis - pakankamai tvirtas, kad būtų galima į jį atsiremti;
- medinės čiuožynė ir laipynė;
- medinės kaladėlės, išpjautos iš įvairaus diametro medžių;
- baseinėlis, neaukštas indas vandeniui žaisti lauke, vandens ir vonios žaislai;
- smėlio dėžė ir smėlio žaislai;
- sūpynės lauke;
- žaislinis telefonas;
- paprasta pirmoji lėlytė, padaryta iš natūralių medžiagų;
- įvairių dydžių kamuoliai, ypač tinka pripučiamas paplūdimio kamuolys;
- mediniai žaisliukai su judančiomis detalėmis (lesantys viščiukai, du žmogiukai su kūjais);
- medinės "matrioškos";
- paprastos paveikslėlių knygelės kietais puslapiais;
- knygos su judančiomis detalėmis;
- didelės tuščios kartoninės dėžės, į kurias galima įlįsti;
- kreidelės (nuo dvejų metų); ypač tinka kreidelės - kaladėlės.

- štai tokį sąrašėlį žaislų, rekomenduojamų turėti, kuriant įdomią dvimečiams būti ir žaisti aplinką, radau dabar "studijuojamoj" knygoj "You ar your child's first teacher".
Beveik laukiu orų pablogėjimo (kaitra jau liovėsi...), kad galėčiau su Ronja išmėginti piešimą vandeniniais dažais...

Paukšteliai aukštai

- reikšmingai tarė man šiandien didutė, kai, bandydama įsiūlyti daaaar vieną šaukštą sriubos, paklausiau, kokią dainelę jai padainuoti.
???? Paukšteliai aukštai?.. Minutei pasimečiau.
O tada prisiminiau.
Gi ar ne puiku, kad vaikai neturi jokio supratimo apie daugybę mūsų gyvenimo dalykų, bei apie visokį "neigiamą krūvį", kuriuo kai kurie jų yra apsupti?.. Pavyzdžiui, jiems smagios dainelės ir yra smagios dainelės, jei jos smagios. Ir tiek. Ir nežino jie, nuvalkiotos jos, banalios, dirbtinės, ar dar kokios ten... Kaip kartais apibūdinamos užstalės dainos.
Taigi, iš širdies sudainavau jau anksčiau didutės girdėtą dainelę štai tokią:

Atskrido paukšteliai ant medžių šakų,
Čiulbėjo, ulbėjo kaip mudu abu:
Pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn,
Aukštyn, žemyn, kaip mudu abu.

Na, gal muzikantai ja išjudina svečius, ar, painiodami žodžius, "nustatinėja" publikos įkaušimo lygį, o aš sakyčiau, kad šia dainele galima plėst vaiko supratimą apie judėjimo kryptis... Pirmyn/atgal, kairėn/dešinėn...
:) Smagiai pasilingavom ir sriubą... ne, nesuvalgėm visos, na, bet bent jau "daaaar vienas" šaukštas nusileido į pilvelį...