Naujųjų metų naktį

Tą naktį -
Tą ilgą vienintelę naktį -
Net medžiai vaikams
Gali pasakas sekti.

Nes žvaigždės padangėj
Dainuodamos žaidžia
Ir žaisdamos
Net ant šakų nusileidžia!

Kai medžiuose žvaigždės
Ir pasakos tviska,
Ateina Naujieji
Per žėrintį mišką.

Ramutė Skučaitė

Ryt Kūčios...

><>

...lyg rožančių apsukom metus, va ir vėl priėjom džiaugsmingąją Jėzaus gimimo paslaptį... Ką dar ji reiškia man - be baltos staltiesės, dar baltesnio plotkelio, eglišakių ir šieno kvapo ir dvylikos patiekalų?..

Pedagoginis praktikumas :))

><>

Šiandien ryte, dar lovoj besivoliodamos, išgirdom skambutį... ne, ne į duris, bet vis gi - ir už durų po penkių minučių pasirodė bičiulis su dviem vaikeliais, kurių, pasirodo, auklytei susirgus, neturėjo kur palikt, tai patraukė pas mus. Išbuvo pusdieniuką. Bernukui beveik ketveri, o mergytė porą mėnesių vyresnė už Ronją. Tiek prisižaidė jie kartu, pridūko, ir taip gražiai, linksmai, neišeidami "iš krantų"... neatsidžiaugiu. Mano vaikas iki šiol visa šviečia ir krykštauja - ir pietų miego tiek ilgai išmiegojo, atsikėlė visa atsigavus...
Tai atlikau keletą "laboratorinių" stebėjimų žaislų srity, pasidalinsiu pora pasvarstymų.

1. Visi naujieji žaislai yra padaryti, kad patiktų, kad patrauktų, kad su jais žaistų. Šiandien mūsų svečiai, kurie pas mus pirmą kart įkėlė koją, kaip manote, kokius žaislus pirmiausia pasirinko? Manot, medines kaladėles, mano siūtą Elzytę, gal užsikorė ant arkliuko ar ėmė surinkinėt spalvotąjį, naująjį medinį traukinuką? O NE. Berniukas pasičiupo žaislinį "laptopą", o mergytė - suveriamą elektroninį babokiuką - piramidę, kur, viską teisingai sudėjus, ima skambėt muzikytė ir mirgėt švieselės Tai praktiškai vieninteliai du tokio pobūdžio žaislai mūsų namuose, ir aš nuo pat jų gavimo kasausi į juo žiūrėdama iš noro utilizuot, pradangint, perdovanot ar panašiai pasielgt... Kita vertus, kaip mėgstu sakyti, to neleidžia padaryt mano sąžinės rudimentai - tikrai jie ir Ronjai patinka, ir pažaidžia ji su jais dažnokai... Ir aš nenoriu pasirodyt/būt diktatore mama, kuri visai jokių alternatyvų savo vaikui nepalieka (ar kokie ten populiarūs "bla bla" tokiais avejais išsakomi?..)

2. Mes esam žmonės ir linkę rinktis lengvesnį kelią. Ir tai nesvetima taip pat ir vaikams - "jie gi ne durneliai", kaip mėgsta mano brolis sakyt Aišku, kad didesnį malonumą patirsi, suverdamas mirkčiojančią plastmasinę piramidę, nei tokią pat medinę. Aišku, kad žiūrėdamas filmukus, kaip čia pasakius, "apsipatenkinsi" labiau ir paprasčiau, nei piešdamas ir vartydamas knygutes ar klausydamas pasakos. O kas vyksta statant iš tų pačių čia jau minėtų kaladėlių?.. Kad pastatytum iš medinių kaladėlių garažą mašinėlei, oho, kiek reikia mąstymo, kantrybės - ypač jei aplink laksto dar dvi mergiotės, kurios į tą garažą nori įvaryt tai katinuką, tai kupranugarį Su lego juk daug paprasčiau - galiausiai galima užsilipt ant stalo, nusinešus visą jau sulipdytą konstrukciją, galima ją net paprašyt išsaugot ją iki kito antradienio Ne taip, kaip su medinėm.

Iš čia kyla trečias punktas:

3. Ar yra taip, kad, naudodami vienas priemones/žaislus vaikai ne tik patiria malonumą, bet ir lavėja; atitinkamai - labiau lavėja, naudodami vienas, o mažiau - kitas priemones/daiktus? Man akivaizdu, kad kaip tik taip yra. Tikrai labiau lavėja vaiko, piešiančio pieštukais ar natūraliom kreidelėm, akvarele, tiek rankelė, tiek spalvų pajutimas, nei paišant flomasteriais. Kai dainuoju Ronjai ar su Ronja, paskui išgirstu ją tą melodiją "atniūniuojant" - tikiu, kad tai daug geriau jai, nei būtų klausyti įrašo iš magnetofono, jau vien todėl, kad ji įpranta dainuoti pati, o ne vien nuspausti mygtuką, susikurti foną, o paskui visai jį pamiršti. Kai vaikas stato iš medinių kaladėlių - keik visko vyksta, ohoho. Ugdosi mąstymas, ir fantazija, o kur dar kantrybė, valia, perspektyvoje - erdvinis suvokimas... Ir galiausiai

4. Paprasti/klasikiniai žaidimai imituoja realų gyvenimą, realias situacijas, tuo tarpu naujoviški paprastai yra specifiški - jiems tinkančios taisyklės kitur pritaikomos labai ribotai, arba nepritaikomos visai. Kad ir lego. Jei užkelsit kėdę ant kėdės, ji neprilips. Nei lėkštė prie stalo, nė kamuolys. O žaidžiant paprastom klasikinėm medinukėm visi šie dėsniai, jei norit - "tiesos" apie gyvenimą, akivaizdžiai matomos...
Tai bet čia tik mano patirtis - kokie treji metai darbo aukle, treji mokykloj, na ir metukai su savo mažiuke Patirtis, įtakojama labai konkrečios pedagoginės mokyklos, labai konkrečių pažiūrų, labai konkretaus mano pačios auklėjimo...
Nėštumas man į naudą, tikrai taip :)) Bet jis PRAEINA Labai greitai. Ir tada paskutinį mėnesį virstu drambliu, kuriam reikia krano - pilvui, kojom, mintims... O tada gimsta vaikelis... ir viskas savotiškai prasideda iš naujo. Ar ne?..
Kaip rusai sako, "вот и сказке конец, а кто слушал молодец"

Žaislams 40% nuolaida!..

><>

...Rimi, praeitą savaitę Norfoj, Maximoj ir Ermitaže. Šiandien pasidaviau... Nupirkau medinį traukinuką. Bus ruoniukui Kalėdom dovanų. Kokia gėda! Štai ir turiu variantą situacijai "jei nespėsiu". Jei nespėsiu pasiūt savo vaikui naujos lėlytės. O, kai turi pakaitalą, skubintis ir stengtis motyvacija juk daug mažesnė. Vai vai vai, nors gražu, bet negerai...
Susirūpinusiais veidais mamos ir tėčiai visose parduotuvėse apspitę žaislų lentynas - Kalėdos po devynių dienų. Tiesa, geri norai - apdovanoti geru ir gražiu žaislu mylimą vaiką, pusė darbo. Antra pusė - gerokai sudėtingesnė. Kokių žaislų reikia būtent konkrečiam vaikui, konkrečiu gyvenimo momentu?.. Kiek jų yra reikalinga?..
Va apie tai ir noriu čia parašyti - pasvarstyti...
Gugliukas iškart pateikė kelias su sijusias nuorodas: Kiek ir kokių žaislų reikia vaikui, Žaislai ir lavinimas - kiek, kokių ir už kiek?, Kokių žaisliukų reikia kūdikiui, Kūrybingumo lavinimas: žaislai, Blogi žaislai.

Apšerkšniję mūsų žiemos...

Trečia diena turim žiemą!!! Pasilik, pasilik, šaltoji...

Salomėja Nėris

SENELĖS PASAKA

Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.

Apie trečią brolį Joną -
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę - žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.

Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal! -

Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu -
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.

Našlaitėlė gero būdo -
O jos pamotė pikta ...
Bet... senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.

1937.I.2.

Štai tokie nykštukai :)

Sninga

Oi, kaip sninga!
Oi, kaip sninga!
Baltume ūmai pradingo
Žolynėliai, akmenukai,
Pakalnėlės ir kalniukai.
Baltas takas, baltas krūmas, -
Viską apdengė baltumas.

Lekia lekia lengvas dūmas...
Tai baltų laukų didumas!
Tik zyliukų pėdos
Mėtos...
Oi, kaip daug
Pėdukėms vietos!..

Lietuviška sutemų nostalgija...

..plaukte plaukia iš adventiškai - kalėdiškų dainų.
Myliu jas. Taip rodos, visa širdis ir siela dainuoja...
"Sedula". Albumas "Kalėdų Rytą Saulė Pražydo"...





Vidury lauko grūšelė auga, kalėda

Vidry lauko grūšelė auga, kalėda
Toje grūšelėj žvakelė dega, kalėda.
O ir iškrito viena kibirkštėlė, kalėda.
Oi ir pasdarė dideli dzyvai, kalėda.
Dideli dzyvai, marelės mėlynos, kalėda.
Tose marelėse laivelis plaukia, kalėda.
Tame laively mergelė sėdi, kalėda.
Mergelė sėdi, giesmeles gieda, kalėda.

Atbėga alnis devyniaragis

Atbėga alnis devyniaragis, lėliu kalėda, kalėda.
Ant devinto rago kavolėliai kalė, lėliu kalėda, kalėda.
Jūs kavoėliai mani brolaliai, lėliu kalėda, kalėda.
Tai jūs nukakit aukselio žiedų, lėliu kalėda, kalėda.
Aukselio žiedų, sidabro žirkles, lėliu kalėda, kalėda.
Aš nukarpysiu pušų viršūnes, lėliu kalėda, kalėda.
Pušų viršųūnes, aglių šakele, lėliu kalėda, kalėda.
Dai pamatysiu tėvulio dvarų, lėliu kalėda, kalėda.
Po tėvulio dvarų povaspovinėjo, lėliu kalėda, kalėda.
Povas povinėjo, panas varinėjo, lėliu kalėda, kalėda.
Panas varinėjo, plunksnelas rinko, lėliu kalėda, kalėda.
Plunksnelas rinko, patalus pylė, lėliu kalėda, kalėda.

Leliumai, anta dvaro, leliumai

Leliumai anta dvaro, leliumai, nauji palociai, leliumai.
Leliumai, tuose palociuose, leliumai, bernelis sėdėjo, leliumai.
Leliumai, bernelis sėdėjo, leiumai, kilpinėlas narstė, leliumai.
Leliumai, kilpinėles narstė, leliumai, ir antelas gaudė, leliumai.
Leliumai, ir antelas gaudė, ir mergelai siuntė, leliumai.
Leliumai, imsi neimsi, leliumai, nor paminėsi, leliumai.
Leliumai, anta dvaro, leliumai, nauji palociai, leliumai.
Leliumai, tuose palociuose, mergelė sėdėjo, leliumai.
Leliumai, mergelė sėdėjo, leliumai, margas juostas audė, leliumai.
Leliumai, margas juostas audė, ir berneliui siuntė, leliumai.
Leliumai, imsi neimsi, leliumai, nor panašosi, leliumai.

Sodai, sodai, leliumai

Sodai sodai leliumai,
Sodeliai žalieji, leliumai.
Jau jūs nesprogsit, leliumai,
Jau jūs nežaliuosit, leliumai.
Atais žiema, leliumai,
Šalta gili žiema, leliumai.
Oi tu kiškeli, leliumai,
Trumpakojeli, leliumai.
Tu neišbėgsi, leliumai,
Neiššokinėsi, leliumai.
Pašaus tavi, leliumai,
Jaunas strielčiukaitis, leliumai.
Pagaus tavi, leliumai,
Margieji kurteliai, leliumai.

Sakalėli sierasai

Sakalėli sierasai, žalia rūta kalėda,
Kap tu drįsai soduosna, žalia rūta kalėda,
Drįsau drįsau ne vienas, žalia rūta kalėda,
Pirma laidau strazdelį, žalia rūta kalėda,
Paskui sieras inlėkiau, žalia rūta kalėda,
Uždabojau gegiulį, žalia rūta kalėda,
Po sodelį lakencių, žalia rūta kalėda,
Obelėlį lasancių, žalia rūta kalėda,
Vyšnių uogas geriancių, žalia rūta kalėda,
Vai gegula tu mano, žalia rūta kalėda,
Raibs plunksnos tai mano, žalia rūta kalėda,
Tu brolai jaunasai, žalia rūta kalėda,
Kaip tu drįsai uošvijon, žalia rūta kalėda,
Drįsau drįsau ne vienas, žalia rūta kalėda,
Pirma laidau brolalį, žalia rūta kalėda,
Paskui jaunas injojau, žalia rūta kalėda,
Uždabojau mergelį, žalia rūta kalėda,
Par dvarelį ainacių, žalia rūta kalėda,
Žalių rūtų nasančių, žalia rūta kalėda,
žalia rūta kalėda, žalia rūta kalėda,
Oi mergele tu mano, žalia rūta kalėda,
Vainikėlis tai mano, žalia rūta kalėda.

Vaikštinėjo povelė po dvarų

Vaikštinėjo povelė po dvarų
Jos kojelės šilkeliais panciotos.

Jos kojelės šilkeliais panciotos,
Jos peteliai parlaliais barstyti.

Jos peteliai perlaliais barstyti,
Jos galvelė aukseliu aplieta.

Oi kad aš tų povelį pagautau,
Nuog kojelių šilkelius nurinštau.

Nuog kojelių šilkelius nurištau,
Nuog petelių perlalius nurinktau.

Nuog petelių perlalius nurinktau,
Nuog galvelės aukselį nuimtau.

Oi tu bitaite lyliumoj

Oi tu bitaite, lyliumoj,
Maža nedidaite, lyliumoj.
Ar tu nebijojai, lyliumoj,
Viena lakiotie, lyliumoj.
Po žalių girelį lyliumoj,
Po raštumynus, lyliumoj.
Oi ko aš bijosiu lyliumoj,
Viena lakiotie, lyliumoj.
Po žalių girelį, lyliumoj,
Po raštumynus, lyliumoj.
Cik aš pasbijojau, lyliumoj,
Juodo vanagėlio, lyliumoj.
Kad jis neatlėktų, lyliumoj,
Kad jis nepagautų, lyliumoj.
Oi tu mergela, lyliumoj,
Balta lelijėla, lyliumoj.
Ar tu nebijojai, lyliumoj,
Viena vaikščiotie, lyliumoj.
Po tėvulio dvarų liyliumoj,
Po aukštų klėtelį, lyliumoj.
Oi ko aš bijosiu, lyliumoj,
Viena vaikščiotie, lyliumoj.
Po tėvulio dvarų, lyliumoj,
Po aukštų klėtelį, lyliumoj.
Cik aš pasbjojau, lyliumoj,
Jauno bernužėlio, lyliumoj.
Kad jis neatjotų, lyliumoj,
Kad nepasdabotų, lyliumoj.
Kd jis neišvežtų, lyliumoj,
Svetimon šalelėn, lyliumoj.
Kad jis negaiduotų, lyliumoj,
Daugel dovanėlių, lyliumoj.
Šešurui tėveliui lyliumoj,
Balti marškinėliai, lyliumoj.
Mošelai motulei, lyliumoj,
Šilkų prijuostėlė, lyliumoj.
Dieveriui brolaliui lyliumoj,
Margoji juostelė,lyliumoj.
Mošelei seselai, lylumoj,
Rūtelės šakelė, lyliumoj.

Tu žvirbleli lėktasai

Tu žvirblali lėktasai, aleliuma loda, lėktasai.
Nešei vijai lizdelį, aleliuma loda lizdelį.
Anta trijų šakelių, aleliuma loda, šakelių.
Ant ketvirtos viršūnėlės, aleliuma loda viršūnėlės.
Papūs šiaurus vėjelis, aleliuma loda, vėjelis.
Pašlys tavo lizdelis, aleliuma loda lizdelis.
Išpuls tavo vaikeliai, aleliuma loda, vaikaliai.
Aš puolancius priimsiu, aleliuma loda, priimsiu.
Po sparneliais paglėbsiu, aleliuma loda paglėbsiu.
Tu berneli jaunasai, aleliuma loda, jaunasai.
Vežei statei klėtelį, aleliuma loda, klėtelį.
Anta trijų stulpelių, aleliuma loda, stulpelių.
An ketvirtos liemenėlės, aleliuma loda liemenėlės.
Papūs šiauru vėjelis, aleliuma loda vėjelis.
Pašlys tavo klėtelė, aleliuma loda klėtelė.
Išpuls tavo mergelė, aleliuma loda mergelė.
Aš puolancių priimsiu, aleliuma loda, priimsiu.
Po sukniomis paglėbsiu, aleliuma loda paglėbsiu.

Ir inmine šešurėlis martelai mįslį

Nei jus gaidziai gieda, leliumoj

Kam tavo vilkeli akelės šviesios

Oi, dvarai, dvarai, leliumoj

Ant ūlyčių, ant placiųjų



Grįskim, mergos, jievaro ciltų

Kalėdų rytą rožė pražydo

Oi, atvažuoja, lėliu Kalėda

Oi, ant kalno bačkelė, kalėda

Už girių, girių ugnelė dega

Atvažuoj Kalėdos, do Kalėdzienė

Eilėraščiai...

Išnyko laiko ir erdvės riba,
Širdies pilnybėje tu visas atgyji
Ir visa, ką buvai patyręs vakar,
Šią valandą iš naujo gyveni.

Iš V. Mykolaičio – Putino eil. „Quasi una fantasia“


Vaikyste, žiedlapi pro sniegą,
Paukštele mėlynu pūku...
Naktis gili. Visi jau miega,
O aš tau pasaką seku.

Iš M. Vainilaičio eil „Sodo pasaka“

Magdutė iškelivo...

<>




Šiandien į pasaulį išleidom dar vieną lėlytę, vardu Magdutė. Išvažiavo ji į Raseinių rajoną, dovanų mergaitei Ievai.
Atidaviau į tvirtas tėčio rankas :)

Žiema

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

-Aš esu šalta žiemužė.
Girdit? Mano pūgos ūžia!
O rogutėse netilpę
Mano vėtros gatvėj švilpia.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia,
O iš kur ji - nežinia.

-Aš iš Šiaurės atskubėjau,
Kur ledynus laižo vėjai,
Kur nuo speigo ledas treška,
Kur gyvena baltos meškos.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Baltos pasagos sužvilgo...
Rogėse - žiema viešnia.
Kur keliaus ji - nežinia!

-Aš dabar pas jus pabūsiu,
Lediniu kvapu papūsiu,
Kai vanduo pavirs į stiklą,
Jus pakviesiu į čiuožyklą!

Ramutė Skučaitė

Meduoliai

><>
Mano vaikas bėgioja po namus, iš vienos saujos grauždamas juodos duonos kriaukšlę, iš kitos - meduolį :)

Keptą pagal šitą štai receptą...

Prieskonių mišinys meduoliams
6 a.š. cinamono, 2 a.š. kvapiųjų pipirų, 2 a.š. gvazdikėlių, 1 a.š. muskato riešuto. - Gaunasi nemažas kiekis mišinio - šiam kepimui sunaudojau gal tik pusę jo, t.y. į sausainius dėjau ne pusę arbatinio šaukštelio, kaip nurodyta recepte, bet gerą kaupiną pilną arbatinį šaukštelį. Man skanu, kai tie žieminiai sausainiai tokie "macnesni"...

"Guminių" meduoliukų receptas (radau SM)

450 g. miltų
150 g. cukraus
100 g. riebalų (dėjau EVE)
2 kiaušiniai
100 g, medaus (dėjau dirbtinį, nes kažkaip reikia sunaudot likučius)
1 arb. šaukšteliai gesintos sodos (gesinau šaukšte gireitinės)
kaupinas šaukštelis ano prieskonių mišinio, dėl spalvos pyliau deginto cukraus.

Į dubenį įmušti kiaušinius, supilti cukrų, pašildytą su prieskoniais medų ir ten pat ištirpintą margariną, viską išmaišyti. Keptuvėje padeginti porą šaukštų cukraus (kad būtų tamsesnė spalva) ir supilti jį į mišinį (tada jis karamelizuojas, ir svarbu, kad nesušoktų į vieną "kankolą", kaip nutiko man ) Dėti dubenį ant garų (puodo su verdančiu vandeniu) ir maišyti, kol degintas cukrus ištirps (kas neištirpo - išgraibiau lauk), nukelti nuo garų, supilti sodą ir gerai išsukti, tešla suputos (man nesuputojo), tada suberti miltus ir užminkyti maloniai minkštą (sakyčiau, kiek kietesnę, nei maloniai minkšta ) tešlą (jeigu per skysta įdėkite miltų); tešla turi būti ne kieta. Atšaldyti nereikia, iš karto kočiokite ir išspauskite norimas figūrėles.
Kočiokit storiau (apie centimetro storio - patariu rimtai pasimatuot, kiek tai yra Aš buvau nuploninus). Orkaitę įkaitinti iki 250 C (svarbu karšta orkaitė!), kiškite meduoliukus, ir tik jie iškils, traukite lauk (aš kiek palaukiau, kad paruduotų, bet būkit atsargios, nes akimirksniu ima degt). Man guminiai nepavyko - net ne į tą pusę - kaip tik gavos labai tokie smėliniai, bet labai skanūs.

+++
Mama davė patarimą, kaip lengviau susidorot su tuo deginamu cukrum, nes visad, supylus į tešlą, išeina trapi karamelė, kuri, deja, menai teištirpsta net ir ilgai sukant ir šildant.
Taigi, cukrų deginti inde, kurį nebaosu sugadinti. Cukrui jau išsilydžius ir gerokai paskrudus, įpilti šiek tiek verdančio vandens, ir dar pamaišyti. Vaikus patraukti ir pilti LABAI ATSARGIAI, nes tykšta! Štai šitą degintą sirupą ir pilti į sausainių masę...



Kepėm ir kitokius

Kalėdiniai meduoliai

2 kiaušiniai (ėmiau didelius kiaušinius iš turgaus)
150 g cukraus
100 g grietinės
100 g sviesto
100 g medaus
500 g miltų (tiesą sakant, dėjau tiek, kad gautųsi prie rankų nelimpanti ir kočiot įmanoma tešla - nematavau)
1/2 a.š. kepimo miltelių
1/2 a.š. prieskonių mišinio (žr. pastabą apie prieskonių mišinį)

Kiaušinį ir trynius išsukti su cukrumi (nežinau, ką originalo autorė turėjo galvoj Tiesiog išsukau kiaušinius su cukrum; gali būti, kad koks trynys - kitas "atsiranda", jei vėliau galvojat sausainius puošt ir atskiriat tryius nuo baltymo; tokiu atveju papildomi tryniai nieko nepagadins; o baltymus prieš darant glajų reik atšaldyt - greičiau susiplaks) . Į juos sudėti pakaitintą medų su sviestu ir prieskoniais (tirpdžiau medų, dėjau prieskonius, tada sveistą). Įdėti grietinę, berti miltus (sumaišytus su kepimo milteliais) (kaip jau minėjau, kepimo miltelius gesinau grietinėj, dėjau į bendrą masę, tada jau miltus kroviau). Užminkytą tešlą 2-3 val. laikyti šaldytuve (laikiau balkone per naktį). Iškočioti 5-7 mm storio tešlos lakštą (labai gera tešlos masė - neskyla, tiesiog kaip ledas ). Išpjauti norimos formos meduolius. Kepti iki 160 C įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos (apie 15 min). Dar karštus, ką tik iškeptus meduolius sandariai uždaryti (šį kartą nepuošiau; bet priešpuošiant reikia visai atvėsint, kad nesilietų glajus... tada išdžiovint, tai nežinau, ar išlieka tas efektas, kaip ir uždarius karštus?.. ).

Viru viru košę

><>


Mano mažajai mergytei dabar, kai pradedu šituos užrašus, beveik septyniolika mėnesių. Po širdim auga dar dvi, gimsiančios maždaug už dvidešimties savaičių. Panašų dienorašty, tik popieriuje, ketinau pradėti vos gimus Ronjai, BET... :)
Ilgai nesiteisinus tiesiog pradedu. Nebus čia labai "navarotno" dizaino, super gilių minčių. Tiesiog noriu kaupti pastebėjimus apie savo vaikus, žinias apskritai apie vaikų augimą ir auginimą. Receptus. Žaidimus. Eilėraščius. Rankdarbių idėjas ir patirtį. Kasdienybę. Šventes. Daugybę dalykų, kurie sudaro buvimą mama.
Nežinau, ar norėsiu, kad šie užrašai būtų vieši, ar jais dalinsiuos?.. Gal.
O dabar apie esmę :)
Kaip gi verdama košė mažam delniuke..?

Viru viru košę
vaikai atsilošę.
Pas barono pirtį
gul visi atvirtę.
Tam davė puodelį,
tam davė bliūdelį,
tam davė šaukštelį,
tam - duonos kampelį...
o mažiukui, pačiam mažiutėliui, nieko neliko...
Vir vir vir pelytė į pažąstytę miltelių vogti... kut kut kut!

Iš tos pačios knygelės "Bitė ritė baltaragė" žinom ir kitą "receptą":

Pelelė virė košelę,
Miltukus sijojo,
Skiedrikes rankiojo,
Ugnelę kurstė.
Išvirė, išmaišė, iškrovė.
Tam šaukštuką,
Tam bliūdeliuką,
Tam menturiukę,
Tam nieko nebeliko...
Riu-d-d į pažąstį, ir pabėgo...

Pavarčius knygelę "Bitė ritė baltaragė" taip maga ir čion įdėt kokią nors Taidos Balčiūnienės iliustraciją...