Viru viru košę

><>


Mano mažajai mergytei dabar, kai pradedu šituos užrašus, beveik septyniolika mėnesių. Po širdim auga dar dvi, gimsiančios maždaug už dvidešimties savaičių. Panašų dienorašty, tik popieriuje, ketinau pradėti vos gimus Ronjai, BET... :)
Ilgai nesiteisinus tiesiog pradedu. Nebus čia labai "navarotno" dizaino, super gilių minčių. Tiesiog noriu kaupti pastebėjimus apie savo vaikus, žinias apskritai apie vaikų augimą ir auginimą. Receptus. Žaidimus. Eilėraščius. Rankdarbių idėjas ir patirtį. Kasdienybę. Šventes. Daugybę dalykų, kurie sudaro buvimą mama.
Nežinau, ar norėsiu, kad šie užrašai būtų vieši, ar jais dalinsiuos?.. Gal.
O dabar apie esmę :)
Kaip gi verdama košė mažam delniuke..?

Viru viru košę
vaikai atsilošę.
Pas barono pirtį
gul visi atvirtę.
Tam davė puodelį,
tam davė bliūdelį,
tam davė šaukštelį,
tam - duonos kampelį...
o mažiukui, pačiam mažiutėliui, nieko neliko...
Vir vir vir pelytė į pažąstytę miltelių vogti... kut kut kut!

Iš tos pačios knygelės "Bitė ritė baltaragė" žinom ir kitą "receptą":

Pelelė virė košelę,
Miltukus sijojo,
Skiedrikes rankiojo,
Ugnelę kurstė.
Išvirė, išmaišė, iškrovė.
Tam šaukštuką,
Tam bliūdeliuką,
Tam menturiukę,
Tam nieko nebeliko...
Riu-d-d į pažąstį, ir pabėgo...

Pavarčius knygelę "Bitė ritė baltaragė" taip maga ir čion įdėt kokią nors Taidos Balčiūnienės iliustraciją...