Kaip vis gi nepaprasta, kai žmonės savo mintim ir veiksmu išplešia iš nebūties ir sukuria KAŽKĄ TOKIO...
Šiandien buvom Kurtuvėnuose. Likau sužavėta. Labiausiai - nuostabiu žmogaus užmoju kurt, kurt grožį. Grožį dėl grožio. Išliekantį grožį.
Ir kokia graži mano dukrytė po tais nuostabiais senais Kurtuvėnų dvaro parko medžiais, koks nuostabus man tame vaizde praeities ir dabarties, ir ateities susitikimas.
Buvo nuostabi šalta beprasiddančios žiemos diena. Nuostabi paskutinė liturginių metų diena. Ryt pradedam naują ratą. Vėl Adventas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą