2010-09-11

Eidamos kermošiun

per veršį peršokom, pareidamos - ant vištos užgriuvom, - tokios nuvargusios buvom.
Prisižmonėjom, prisiciekaviom, apsidovanojom...

Uzbonėliais iš Kauno...



Katiniškais ir avytiškais auskarais... Mama suvaikėjo :)



Pirkom Ronjos žaislam lovytę iš to paties mažikiškio meistro, iš kurio pirmajam didutės gimtadieniui suderėjom arkliuką...



Visą vėrinį nuostabaus braškėm kvepiančio latviško muilo - www.homely.lv



Ąsotį iš puodžių sostinės Kuršėnų...



Neatsibostančius ir nepamainomus kailinius tepukus mūsų pačiom mažiausiom mergytėm...



O paskutinis vaizdelis priverčia prisiminti liaudies išmintį:
Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos,
arba
Nik su rasa pievos užimt, o kermošiun mergos rinkt :)))

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą