per veršį peršokom, pareidamos - ant vištos užgriuvom, - tokios nuvargusios buvom.
Prisižmonėjom, prisiciekaviom, apsidovanojom...
Uzbonėliais iš Kauno...
Katiniškais ir avytiškais auskarais... Mama suvaikėjo :)
Pirkom Ronjos žaislam lovytę iš to paties mažikiškio meistro, iš kurio pirmajam didutės gimtadieniui suderėjom arkliuką...
Visą vėrinį nuostabaus braškėm kvepiančio latviško muilo - www.homely.lv
Ąsotį iš puodžių sostinės Kuršėnų...
Neatsibostančius ir nepamainomus kailinius tepukus mūsų pačiom mažiausiom mergytėm...
O paskutinis vaizdelis priverčia prisiminti liaudies išmintį:
Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos,
arba
Nik su rasa pievos užimt, o kermošiun mergos rinkt :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą