įvyks rudens lygiadienis, tuomet Saulės disko centras atsidurs dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške – Saulė pereis į dangaus pietų pusrutulį ir prasidės astronominis ruduo. Po kelių dienų dienos bei nakties trukmė trumpam susilygins. Nuo šiol iki pavasario lygiadienio naktys bus ilgesnės už dienas."
Iš Jono Vaiškūno žvaigždėto dangaus puslapio
Negaliu patikėti - negi galvoju apie lygiadienio dangų tiek daug, kad šiandien būtent tuo laiku prabudau? :) Aišku, mažosios čia man irgi padėjo, savo burbėjimais paprašiusios valgio ir šilumos, tačiau...
Galvokit, kad visai kvanktelėjau. Bet turiu kažkokią stiprią naujos pradžios nuojautą. Net keista, kodėl dabar, kai metų ratas leidžias žemyn...
Va, ką dar apie lygiadienį radau www.etno.lt:
Tai astronominė rudens pradžia. Susilygina diena su naktimi. Iš tikrųjų tamsusis paros laikas prilygsta šviesiajam kiek vėliau, rugsėjo 25 – 26 d.; mat šviesos spinduliai, eidami pro Žemės atmosferą tarsi pro kokį lęšį, lūžta ir šiek tiek pailgina šviesiąją paros dalį.
Apie lygiadienį gamtoje vyksta ir daugiau svarbių pokyčių: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinis paukščių traukimas į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės. Šios dienos yra vienos iš pagrindinių metų laiko skaičiavimo sistemoje, sudarančioje kalendorių.
Lietuvoje yra paleoastronomijos paminklų – akmenų, išdėstytų rytų – vakarų kryptimi, o tai sutampa su Saulės azimutais tekėjimo ar laidos metu per lygiadienius. Įsigilinus į liaudies meno simbolius, taip pat aiškėja, kad baltų pasaulėjautoje lygiadieniai struktūrizuodavo laiką ir erdvę".
Ehem... "struktūrizuodavo laiką ir erdvę" - ką tai reiškia?.. Ot, būtina vis mandriai šnekėt :)
Va, dar - labai patiko... Siaubingai ezoterrriška :))
"Rudens lygė ir pavasario lygė yra du pusiausvyros taškai metuose, kuriuose judėjimas sustoja, atsiveria buvimas, užpildo ramybė, atsiranda galia suderinti vidines energijas žmoguje, transformuoti ir išlyginti "nelygumus". Lygė - lygumas - pusiausvyra. Dviejų pradų pusiausvyra - vyro ir moters. Labai geras laikas išryškinti vyro ir moters bendravimą, jų skirtingas savybes, vienas kito pagarbą, pasidžiaugti vyrams kad esą vyrais, moterims - kad moterimis. Savitumo išsaugojimas padeda būti lygiaverčiais, palaikyti pusiausvyrą viduje ir Visatoje. Per lygiadienius tinka žaisti žaidimus tokius kaip "šaltinėlis", "graži mūsų šeimynėlė", kuriuose vyksta tekėjimas ir pynimasis vyriškos ir moteriškos energijos, kuriuose yra namų ir šeimos vaizdiniai.
Rudens lygė - kada dėmesio centras iš išorės (išorinio judėjimo, gamtos klestėjimo, šviesos ir spalvų intensyvumo) pereina į vidų. Žmogaus ciklas keičiasi, nuo savirealizacijos, darbų, bendravimo pereinama prie intuicijos ir vidinio jautimo laiko. Nesusiderinę su pasikeitimu žmonės rudenį gali pajausti depresiją ir pretenzijas. Susiderinę - gali iškart būti naujoje būsenoje, džiaugtis įvykusiais potyriais ir taip užbaiginėti metų ciklą.
Rudens lygei tinkamas simbolis - lininis rankšluostis, kuris reiškia žmogaus gyvenimo kelią, dvasinį kelią, žvilgsnį į savo vidinį pasaulį, ėjimą iki kito lygiadienio. Gauti dovanų lininį rankšluostį - tai kelio gavimas. Iš kieno gauname rankšluostį - per tą žmogų ateina mūsų kelias, galimybės tobulėti, pažinti. Kam dovanojame - tam suteikiame judėjimo prasmę, impulsą, šviesą, per mus tam žmogui dovanojamas pažinimas. Linai yra labai skirtingų rūšių. Sakoma, kad yra Lietuvoje apie 200 skirtingų rūšių. Vieni ilgo puošto, kiti trumpo, švelnaus ir šiurkštesnio, minkštesnio ar tvirtesnio. Taigi linai atstovauja įvairovę energijų. Pluoštas, siūlas, gija - gausybė, dovana, sveikata, pagijimas. Kiekviena šeima galėjo senovėje turėti savitus linus, ir tos šeimos dovanojamas rankšluostis turėjo būti savitas.[...]
Kad suprastume į kokį tarpsnį atsiveria vartai nuo rudens lygės, turime suvokti ir visą metų ratą. Tarp dviejų lygių, pažymėtų begalybės ir žirgelių ar gyvybės mazgo ženklu yra du aukščio taškai: rasos ir kalėdos. Rasas žymi saulės ženklas, o kalėdas - žvaigždės. Paparčio žiedas - rasas, elnias devyniaragis - kalėdas. Rasos - saulės energijos laikas, gamtos klestėjimo maksimumas, kalėdos - dvasios klestėjimo, dvasinės šviesos maksimumas. Iš rudens lygės atsiveria vartai į dvasinio bendravimo galimybes. Iki Kalėdų mums gerai sekasi bendrauti su dvasia protėvių jau iškeliavusių į dausas, jau patyrusių buvimą žemėje, o nuo Kalėdų jau galime užmegzti ryšį su būsimais žemės gyventojais, mūsų ateities ainiais (aina-eina, einančiais į priekį). Ir mes patyrę vasaros ir rudens dosnumą pirma lengviau galime pajausti ir susiderinti su tais kurie išgyveno pilnatvę, o prieš pavasario atbudimą mums lengviau suprasti ką jaučia užgimti besiruošianti siela, kuo ji nekantrauja besiruošdama išvysti saulės šviesą kartu ir sielos ir fizinėmis akimis. Užgimstančiai sielai svarbus kas ją pasitiks, kas ją priims, kieno įsčiomis nusileis į Žemę. Ir mes, tie kurie jau susijungę su protėvių dvasia, kurie esame čia žemėje, galime sujungti giminės giją perduodami visą šviesą ateinantiems.
Ir vestuvių, pradėjimo, gimimo ciklai čia tikriausiai nebeprasmiai. Rudens lygė - vestuvių metas. Nuo vestuvių iki pradėjimo jaunieji gali pabendrauti su savo būsimu vaiku apie jį pasvajoti Kalėdų laikotarpiu. Taip ir eina metų ritmas, tarpusavyje suderindamas žmogaus būtį su gamta..."
Iš anastasijininkų puslapio
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą