Atidarėm meduolių sezoną!

Kepėm plonus švediškus imbierinius sausainius pagal Sonatiną...





Pernykščiai meduoliai

Pirmasis Advento sekmadienis

Malda, žiebiant Advento vainiko žvakes - tinka kasdien meldžiantis šeimoje
Dieve, tegul Jėzaus Kristaus palaima
pasiekia mus taip, kaip šios žvakės šviesa,
sušildo mūsų širdis,
ir nušviečia mums kelią.
Tegul mūsų Išganytojas Kristus atneša gyvybės
į šio pasaulio tamsą,
ir į mus, belaukiančius jo atėjimo.
Versta iš T. Victor Hoagland, C.P. maldų



ADVENTO UŽSIĖMIMAI

Adventas – džiaugsmingo laukimo metas, ne antra Gavėnia. Pagrindinė jo mintis – Dievas save dovanoja per Kristų

1. Jesės (Jėzaus kilmės) medį puošti žymių Šventojo Rašto žmonių simboliais.
2. Paruošti Advento vainiką su penkiomis žvakėmis, malda.
3. Eglutės ruoša – puošimas rankdarbėliais ir šventinimas malda.
4. Prakartėlė, iškarpyta iš kartono ar pan.
5. Prakartėlės statulėlėms ruošti naują vietą, kitokią aplinką.
6. Senelių globos namams suklijuoti albumus iš žurnalų iškarpų.
7. Laiškai, rašomi rečiau sutinkamiems asmenims.
8. Dievo pažadai Šventajame Rašte – surasti, apmąstyti.
9. Skaityti apie šventųjų gyvenimus (vaikų vardų ar kitų mėgstamų šventųjų).
10. Namų darbo Advento kalendorius su paveikslėliais ar Šventojo Rašto ištraukėlėmis.
11. Jau iki Kalėdų gaunamų sveikinimų skaitymas vakarienės metu.
12. Kepurėn sudėti lapelius su užrašytais visų vardais, išsitraukti po vieną ir tam asmeniui atlikti gerą darbelį.
13. Dėžutėn sudėti lapelius su užrašytais žadamais gerais darbeliais ir vėliau aptarti, kaip tai pasisekė išpildyti.
14. Per metų ketvirčio pasninką (gruodžio viduryje) sutaupyti pinigų ir jais kitus sušelpti.
15. Gruodžio 6d. – šv. Mikalojus. Už durų padėtuose batuose randami saldainėliai…
16. Gruodžio 21d. – šv. Tomas, senelių globėjas...
17. Vaikų teisės ir vaikai pasaulyje – pasikalbėti, domėtis, papasakoti.
18. Žodžiai: ‘Amen’, ‘Aleliuja’, ‘Osana’, ‘Kyrie’, ‘Emanuelis’,- ką jie reiškia?
19. Sušelpti vargstančius.
20. Nedaiktinės dovanėlės – geriems darbeliams skirtas laikas.
21. Šeimos istorija – peržiūrėti albumus, papasakoti įspūdžius, nupiešti šeimos medį.
22. Šventojo Rašto ištraukėlės skaitymas kasdien (Dievo žodis – mūsų namai).
23. Malda šeimoje, kaip ryšys su Bažnyčios malda.
24. Šeimos tradicijos ir papročiai – peržvelgti, papildyti, pakeisti.
25. Kūčių ir kalėdinių valgių ruoša.
26. Advento liturginiai ir kitokie simboliai – sužinoti, pasakoti, dalintis.
27. Advento maldos prie stalo (kasdien kita).
28. Kalėdiniai papročiai kitose tautose (pasakoti, parodyti, nupiešti…).
29. Lietuviški Kalėdų ir Naujųjų metų papročiai.
30. Kitų pagrindinių pasaulio tikėjimų Šviesos šventės, – pavadinimai ir papročiai. Pasidomėti, pabandyti pritaikyti…
Radau patalpintą SM forume dalyvės Sgmola

Kurtuvėnai, oi Kurtuvėnai...

Kaip vis gi nepaprasta, kai žmonės savo mintim ir veiksmu išplešia iš nebūties ir sukuria KAŽKĄ TOKIO...
Šiandien buvom Kurtuvėnuose. Likau sužavėta. Labiausiai - nuostabiu žmogaus užmoju kurt, kurt grožį. Grožį dėl grožio. Išliekantį grožį.
Ir kokia graži mano dukrytė po tais nuostabiais senais Kurtuvėnų dvaro parko medžiais, koks nuostabus man tame vaizde praeities ir dabarties, ir ateities susitikimas.
Buvo nuostabi šalta beprasiddančios žiemos diena. Nuostabi paskutinė liturginių metų diena. Ryt pradedam naują ratą. Vėl Adventas.

Padėkos dieną

- už buvimą moterim,
- už ryšį su mama, močiute, promočiute, propromočiute, visom močiučių močiutėm - iki pat Ievos,
- už tris dukras,
- už vaikystės prisiminimų stebuklą,
- už galimybę sugrįžt

nuolankiai ir iš visos širdies dėkoju.

Šiandien su Ro buvom Gasčiūnuose...

Žozefina

Mes ją turim. Pagaliau. Pirmoji mūsų šeimos mašina... Žalio perlamutro su sidabrine apačia Mitsubishi Space Wagon. Visai nemoteriškos išvaizdos, bet vos įsėdus supratau - jos vardas Žozefina :))
Pirkom iš Juozo, mano a.a. senelis, vairuotojas, Juozas, įsėdus ir pradėjus važiuot M1+ kaip tik grojo Chris Rea Josephine... :) Ar bereikia daugiau priežasčių?

Ir specialiai šiai progai "taupiau" jau seniai rastą M. Vainilaičio eilėraštį:

Pelytės mašina

Ak, pelyte paišina,
Jau ir tu su mašina!

Saulė, rytmečio rasa...
Bėgi, būdavo, basa
Pas šeimyną negiliu,
Bet vingiuotu urveliu,
Žirnio ankštim nešina...

O dabar - su mašina!

Į Viešpaties būstą

džiaugsmingai keliaujam. Tikrai džiaugsmingai. Šiandien Ronja net atsisakė eit su tėčiu į miesto žaidimų aikštelę, nes ėjimas į bažnyčią jai pasirodė labiau viliojantis.
Viešpaties namai, kuriuos čia, Šiauliuose, lankom, ir už kuriuos savesnių neradom, - mūsų parapijinė šv. Jurgio bažnyčia.



Atsimenu ją dar iš savo vaikystės, labiausiai - Kūčių vakarus ir Bernelių Mišias. Pirmiausia, žinoma, įrengtą Betliejaus prakartėlę, su daugybe daugybe molinių figūrėlių, kurias visas ir dabar išdėlioja Kalėdų laiku padžiuginnt vaikus.

Bet dar labai ryškiai atsimenu ėjimą naktį į bažnyčią, įsikabinus seneliui ir babytei į rankas, čiūžinėjant apšalusiu šaligatviu, bandant šokinėti arba vilkti kojas įsikabinus už rankų, pus ausies klausantis nepiktų burbėjimų, kad "negalima, ir negerai, ir batus nuplėši..." :)

Nuolat lankytis būtent Jurgyj pradėjom gimus Julijai ir Verai. Vos kiek sustiprėjus, paprašiau Alx, kad sekmadieniniai pasivaikščiojimai visiems kartu, ir ėjimas į bažnyčią, taptų mums nauju geru įpročiu... ir gavau šitą dovaną. Manau, visi mes šiniuoliai, kaip sako Ro, kad ją sau pasidovanojom.

Kelias į bažnyčią žymi, kaip auga mūsų didutė. Pirmaisiais gegužės sekmadieniais visada imdavom dar ir kuprinę Ronjai nešti - viso kelio pėsčiom ji neįveikdavo, o išbuvus Mišias pėsčiomis dar ir grįžti namo nebuvo jokių šansų... Bet kaskart stebėdavom,kaip ji pati nueidavo vis toliau, aišku, su visokiais gudravimais: žiūrėk, ten koks katinėlis - greit bėgam prie jo; o dabar pereikim gatvę - tepu tepu; o einam apžiūrėt dviračių parduotuvės; ir... žiūrėk, jau beveik matosi botete - taip Ro vadindavo visokių rūšių aukštus statinius, norėdama pasakyt, kad tai - bokštas :)



Na, apie tai, kada, kas ir kaip vyksta Šiaulių Švento Jurgio bažnyčioj ir parapijoj, galima pasiskaityt šitame puslapyje, o aš labai lakoniškai noriu surašyt, kas gi mus traukia grįžt čia, kodėl mums čia geriau nei kurioj kitoj Šiaulių bažnyčioj. Čia yra gyvybės. Jaunimo choro giesmėse, šventoriaus žolytėje, po kurią taip smagu palakstyt, bobulytėse, kurių saujon įbruktus saldainius Ro man neša per Mišias ir prašo išlupti, net per ilguose ir per nuobodžiuose (atsiprašau...) klebono pamoksluose... Ir nors sulaukdamos pastabų ir aštrių žvilgsnių už vis gi per didelį judrumą ir garsumą, mudvi abi jaučiamės truputį savos ir truputį dalis to parapijos kūno...




Ro norisi čia sugrįžti - vėl "daryti amen", giedot aleliuja, susitikti su kitom mergaitėm, uždegti žvakelę, įmesti pinigėlį į kunigo lėkštutę ir į dėžutę - taip labai įdomu, nes reikia įkišt monetą pro siaurą tarpelį, galų gale - būt palaimintai (paskui, prisiminus eit ir laimint visus namiškius, pradedant kate :))), ir, išbėgus iš bažnyčios klausyt varpo dūžių, ir eit suptis ant sūpynių gretimam kieme, - duok Dieve ilgą amžių jas pastačiusiems, o sūpynėm - pergyvent mus ir mūsų vaikus...



Taigi...


Į Viešpaties būstą
džiaugsmingai keliaujam.

Džiaugiuosi išgirdęs, kas man pasakyta:
"Į Viešpaties būstą keliaujam!"
Štai mūsų koja jau stovi
Tavo, Jeruzale, vartuos.

Čionai plaukia žmonės, Viešpaties žmonės...

121(122) Ps

Sankofa

Šv. Martynas

Marie - Laure Viriot paveikslėlis

Gražus ir geras šis vakaras,
Ir mums nebaisi ši naktis.
Žvaigždes jau uždegė angelas
Ir mūsų žibintų ugnis.

Dega ugnelė Dievo valdom
bom bili bom bili bom bom bom...



Ta pati dainelė vokiškai

Yra

žodžių, kurie, nors pasakyti labai paprastai, elementarioj internetinio forumo erdvėj, smigte įsminga į pačią širdį, sujudina, sukelia prisiminimus ir patirtį, ramiai nugulusius, ar mano pačios tvarkingai supakuotus ir nuošaliau stumteltus...
Šiandien taip ir atsitiko, ir norėčiau juos išsisaugoti - kaip kitom lūpom išsakytą mano pačios išgyvenimą:

"Gimdymas yra man susijęs su mirtim ir prisikėlimu, kai, atrodo, miršti, po to prisikeli džiaugsmui - panašiai į krikštą, panašiai į tikrąją mirtį - taip, kaip ją aprašė J. Bunyanas savo "Piligrimo kelionėje". Kai pereini per upę - yra skausmo, baimės, abėjonių, ir atrodo nera pabaigos.... bet turi laikytis ir tikėti, ir staiga pajunti dugną po kojom... Nežinau, sukelia man ta istorija, kaip ir tas pat gimdymas, labai stiprius jausmus, negaliu čia perduoti, bet labai laukiu...

Kitas dalykas, manau, kad gimdymas yra ypatingas laikas, kai Dievas aplanko visas, nes gimsta žmogus į pasaulį. Kitos moterys, kurios įsitraukia į įvairias meditacijas, tai pajaučia ir vadina kažkokia kosmine jėga, kuri vienu metu perima "veiksmą"... bet iš tikųjų, naujos gyvybės atėjimas negali būti nesusijęs su Dievo malone, suteikta šiai moteriai ir jos kūdikiui, net jeigu ji yra labai toli nuo JO.

Panašiai ir mirštant turbūt, vienu metu, jau žvelgiant jai į akis, gali paskęsti abėjonėse, bet turi laikytis pažado ir pereiti per UPĘ."
Natalija, dabar laukiasi penkto vaikelio



Dar prisiminiau, kad paauglystėj apie upės perplaukimą man kalbėjo Foje su savo daina Kai perplauksi upę...
O čia - kas tas Bunyanas,ir jo raštai angliškai.

Vėlinės.

Kai nurims garsai,
Ir muzika nutils –
Ateisiu pas Tave,
Trokšdamas atnešt
Kažką labai brangaus,
Ko tikėsies Tu.

Atnešiu Tau daug daugiau,
Nei žodžius giesmėje,
Nes Tu juk laukei ne to.
Žvelgi į mano mintis
Ir viską žinai –
Tau reikia mano širdies.

Aš trokštu garbint tiesoj ir dvasioj
Viskas tik dėl Tavęs, tik dėl Tavęs, Jėzau.
Kur aš buvau neteisus, atleisk man
Viskas tik dėl Tavęs, tik dėl Tavęs, Jėzau.

Viešpatie brangus,
Išreikšti negaliu
Ko vertas vien tik Tu.
Net jei vargšas aš,
Priklauso viskas Tau –
Viskas, ką turiu.

Aš trokštu garbint Tave, aš trokštu garbint Tave
Giesmės video lietuviškai ir originalas